Auginti auditoriją
Kaip prisimena NKDT vadybos skyriaus vadovė Skaistė Jurėnė, ilgą laiką teatras dirbo tik su suaugusiųjų auditorija, buvo pakankamai uždaras, tad 2011 m. kilo idėja sukurti festivalį, kuris padėtų plėsti auditoriją.
"Taip gimė edukacinis festivalis vaikams ir jaunimui „Nerk į teatrą“, kuriame buvo rodomi spektakliai vaikams ir jaunimui, vyko edukacinės programos, ekskursijos po teatrą. Ilgainiui festivalis augo: į veiklas buvo įtraukiamos šeimos su mažais vaikais, kūdikiais, o didelę programos dalį sudarė mokyklinio amžiaus vaikams skirti užsiėmimai ir spektakliai“, – pasakojo S. Jurėnė.
Festivalis kasmet pasižymi intensyvia programa – žiūrovų laukia spektakliai, kūrybinės dirbtuvės, edukacijos, diskusijos ir susitikimai su menininkais.
Per penkiolika gyvavimo metų festivalis „Nerk į teatrą“ ne kartą keitė savo kryptį bei auditoriją, ieškota vis naujų formų ir temų.
„Norėdami augti ir ieškoti savo identiteto pradėjome kiekvienais metais rinktis vis kitą temą, atsirado kuratoriai, pradėjome supažindinti su skirtingomis teatro formomis“, – festivalio kismą prisiminė S. Jurėnė. Festivalyje buvo pristatomas ir garso teatras, ir įtraukusis teatras, o 2019 m. „Nerk į teatrą“ tapo tarptautinis – į programą pradėtos kviesti užsienio trupės bei atlikėjai.
Laikui bėgant, teatro komanda pastebėjo, kad jaunąją auditoriją jau pavyko užauginti. „Per metus mūsų edukacinėse programose apsilanko daugiau nei 6 tūkst. dalyvių, o vaikams ir moksleiviams skirti spektakliai sudaro beveik pusę repertuaro“, – džiaugiasi S. Jurėnė. Todėl kilo klausimas, kokį didžiausią poveikį festivalis galėtų turėti šiandien.
Nauja kryptis
Išaugęs iniciatyvą, kai siekta atverti teatrą jauniesiems žiūrovams, festivalis vis aiškiau orientuojasi į platesnę socialinę misiją – kultūros prieinamumą ir žmonių su neuroįvairovėmis įtraukimą į scenos meno gyvenimą. Tad šiemet svarbiausias akcentas – dėmesys sutelkiamas neuroskirtingiems ir intelekto negalią turintiems žmonėms.
Pastebima, kad ši auditorija dažnai nesilanko kultūros renginiuose ne todėl, kad jais nesidomėtų, bet todėl, kad jį trikdo aplinka. „Mes siekiame, kad į teatrą ateitų žiūrovas, kuris įprastai čia nesilanko – galbūt dėl to, kad jam teatro aplinka gali būti per intensyvi ar nepakankamai suprantama“, – sako teatro edukacijų vadybininkė Monika Abraitytė. Tad bus ieškoma būdų, kaip sumažinti įtampą, suteikti daugiau aiškumo, saugumo ir galimybių patirti teatrą savo tempu.
„Yra spektaklių Lietuvos teatruose, kurie kuriami apie, pavyzdžiui, autizmo spektro žmones, tačiau spektaklių, pritaikytų šiai auditorijai, pas mus beveik nėra. Todėl su šiuo festivaliu mes norime parodyti, kad mūsų ir viso pasaulio teatras yra atviras, tik reikia žengti tinkamus žingsnius, susipažinti su savo lankytojais, jiems „atidaryti duris“ bei sudaryti sąlygas, jog jie noriai čia atvyktų“, – teigia M. Abraitytė.
„Šiemet į „Nerk į teatrą“ verta nerti todėl, kad festivalis žengia labai aiškiu ir šiandien ypač svarbiu keliu – siekia, kad teatras būtų prieinamas kuo įvairesniems žmonėms “, – sako ji.
Ramaus formato
Festivalio metu NKDT repertuaro bei svečių spektakliai bus rodomi vadinamuoju ramiu formatu – jie bus skirti jautresniems žiūrovams.
„Tokiuose spektakliuose šviesos nėra visiškai užgesinamos, garsas prislopintas, nėra labai staigių ar intensyvių efektų, – aiškina S. Jurėnė. – Taip siekiama sumažinti sensorinę įtampą ir sudaryti saugesnę aplinką žiūrovams, kurie gali jautriau reaguoti į garsą, šviesą ar netikėtus sceninius sprendimus.“
Svarbi ir iš anksto pateikiama informacija apie spektaklį. Žiūrovams labai detaliai paaiškinama, ko jis gali tikėtis – kokios scenos bus, kokios temos aptariamos. Ši informacija leidžia auditorijai pasiruošti ir pačiai nuspręsti, kiek informacijos jai reikia ir ar rodomas spektaklis jai tinka.
Taip pat numatyta galimybė spektaklio metu laisviau judėti. „Jeigu yra poreikis, žmogus gali atsistoti, išeiti, nusiraminti specialiai tam skirtose erdvėse ir vėl sugrįžti į salę“, – pasakoja vadybos skyriaus vadovė. Teatre tam kuriamos specialios zonos, o darbuotojai apmokomi, kaip padėti žiūrovams, kuriems gali prireikti papildomos pagalbos.
Vis dėlto festivalio organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra renginys tik vienai auditorijai. „Tai nėra festivalis, skirtas tik neuroskirtingiems ir intelekto negalią turintiems žmonėms – tai festivalis visiems“, – sako pašnekovės. Tokiu būdu siekiama ne atskirti skirtingas auditorijas, o sudaryti galimybę joms susitikti bendroje kultūrinėje erdvėje.
Perims kolegų patirtį
Kuriant prieinamesnį teatrą, svarbus ir tarptautinis bendradarbiavimas. Festivalis nuo 2019 m. kviečia užsienio trupes, kurios pristato savo spektaklius ir dalijasi patirtimi. „Kai kuriose šalyse prieinamumo srityje dirbama jau 20 metų. Mes dar tik pradedame, todėl tai yra puiki galimybė mokytis“, – sako S. Jurėnė.
Pasak jos, ypač daug pavyzdžių pasiekia iš Didžiosios Britanijos, kur visiems prieinami spektakliai jau seniai tapo įprasta teatro praktika. Užsienio trupės festivalio metu ne tik rodys spektaklius, bet ir ves mokymus kultūros įstaigų darbuotojams. „Norime, kad šios žinios neliktų tik mūsų teatre, o sklistų plačiau ir kitose kultūros institucijose“, – pabrėžia S. Jurėnė.
Ruošdamasis festivaliui, teatras užmezgė partnerystes su užsienio ekspertais bei kolegomis, kurie dalijasi savo patirtimi ir padeda plėtoti teatre prieinamumo praktikas teatre. Geriau pažinti teatrą neuroįvairiems žmonėms ir adaptuoti NKDT spektaklius padės mentorė iš Škotijos Zoë Halliday, kuri ves mokymus, konsultuos teatro komandas, teiks praktines rekomendacijas, kaip žiūrovams kurti prieinamesnę, įtraukesnę patirtį.
NKDT bendradarbiauja ir su Lonodono "Royal National Theatre" su prieinamumo eksperte Georgia Choudhuri – gegužę NKDT komanda vyks į šį teatrą, kad susipažintų su pažangiomis prieinamumo praktikomis, stebėtų, kaip spektakliai adaptuojami ramiam formatui. Ketinama perimti šią praktiką iš šio lyderiaujančio Europos teatro bei pritaikyti ją Lietuvos kontekste. Lapkritį festivalio "Nerk į teatrą" metu mentorės ves mokymus scenos menų profesionalams, padės tobulinti praktinius sprendimus, kurie užtikrintų šio meno prieinamumą neuroįvairiems žiūrovams.
Lapkričio 7-20 d. vyksiančio festivalio programoje numatyti svečių iš Airijos, Norvegijos ir Danijos, kurie atveš spektaklių, skirtų ir neuroįvairiai auditorijai.
Teatras gali būti vieta, kurioje skirtingi žmonės jaučiasi vienodai laukiami, sako S. Jurėnė. „Jeigu turite artimą žmogų, kurio iki šiol negalėjote nusivesti į teatrą, nes manėte, kad jis nesijaus gerai, šis festivalis gali būti puiki proga tai pakeisti“, – ragina pašnekovė.
Tokiu būdu festivalis siekia ne tik pristatyti spektaklius, bet ir kurti platesnį pokytį – teatrą, kuriame kultūra tampa prieinama visiems. Kuo daugiau žmonių gali patirti teatrą, tuo platesnė ir gyvesnė tampa kultūros erdvė. O teatras, kaip ir pati visuomenė, stiprėja tuomet, kai jame atsiranda vietos įvairioms patirtims ir balsams.
Projektas „Santaka“ portale kauno.diena.lt“ (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 10 000 eurų.

Naujausi komentarai