Tibeto kalnuose rasta senovinio žmonių giminaičio fosilija įrodo, kad žmonija gyventi dideliame aukštyje prisitaikė daug anksčiau nei manyta, trečiadienį paskelbė mokslininkai.
Neseniai Meksikoje atrastą didžiausią povandeninį urvą pasaulyje tyrinėjantys archeologai pirmadienį pristatė savo radinius, tarp kurių yra didžiulių tinginių fosilijų ir puošni majų prekybos dievo šventykla.
Rusijos mokslininkai rado prieš 120 mln. dabartiniame pietvakarių Sibire gyvenusių stambių augalėdžių dinozaurų fosilijų ir pavadino naujai atrastą rūšį sibirotitanais, trečiadienį pranešė Sankt Peterburgo valstybinis universitetas.
Mary Anning labai gerai pažinojo paplūdimius – visą savo gyvenimą ji praleido Anglijos pietinėje pakrantėje, garsėjusioje uolingais skardžiais ir juose besislepiančiomis fosilijomis.
Australijoje kadaise gyveno didžiulės skraidančios vištos, ūgiu prilygstančios kengūroms, trečiadienį pranešė palaeontologai, išanalizavę fosilijas iš visos šalies, atskleidusias penkias išnykusias paukščių rūšis.
Pirmieji šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens) klajojo po Afriką jau prieš 300 tūkst. metų, o jų veidai atrodė taip moderniai, kad šiais laikais nė neišsiskirtų iš minios, rodo trečiadienį paskelbti tyrimo rezultatai.
Mokslininkai jau seniai mums pasakoja, kad dabartiniai žmonės ir beždžionės išsivystė iš bendrų protėvių. Fosilijos patvirtina šį teiginį ir mokslo bendruomenėje beveik nėra abejojančių, kad būtent toks evoliucijos kelias iš tikrųjų ir buvo. Bet viena paslaptis visgi mokslininkų diskusijose nuolat suko ratus – kodėl būtent mūsų atšaka išsivystė tokias ištobulintas smegenis?
Vienas iš liūdniausių prisiminimų apie tai ką žmogus civilizacija gali padaryti gyvūnams – štai šis išnykusio neskraidančio paukščio dronto (arba dodo) skeletas.