Islandijoje pradėjo veržtis aktyviausias ugnikalnis Grimsviotnas, praneša Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC.

Kaip informuoja šalies meteorologijos tarnyba, pastarąjį kartą Grimsviotnas buvo išsiveržęs 2004 metais, o iš viso per  pastaruosius 100 metų jis buvo išsiveržęs keliasdešimt kartų.
Šalies meteorologijos biuro mokslininkai praneša, kad išsiveržimą lydi virtinė mažų žemės drebėjimų.

Grimsviotnas yra pietrytinėje šalies dalyje, jį dengia Vatnajokudlio ledyno šiaurės vakarų dalis.

Šiuo metu 220 km spinduliu nuo ugnikalnio įvesta skrydžių draudimo zona.  
Mokslininkai prognozavo dar vieną išsiveržimą, bet pažymėjo, kad dėl jo nesutriks skrydžiai, kaip tai buvo pernai balandį per Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išsiveržimą.

Dėl Ejafjadlajokudlio išsiveržimo buvo nutrauktas oro susisiekimas didelėje Europos dalyje. Tada oro bendrovės sustabdė skrydžius nuogąstaudamos, kad dėl ugnikalnio pelenų, nuklojusių visą Europos šiaurę, nesugestų lėktuvų varikliai.

Transporto paralyžius buvo apėmęs 29 proc. pasaulio aviacijos rinkos.
Kaip praneša Islandijos meteorologijos biuras, Grimsviotnas išmetė baltų dūmų stulpą į maždaug 15 km aukštį. Biuro vertinimais, išsiveržimas gali būti didelis, bet kažin ar bus toks, kaip pernai, ir kažin ar ugnikalnio dūmai bus tokie pavojingi lėktuvų varikliams.

Mokslininkai aiškina šitai tuo, kad Grimsviotno dulkės stambesnės nei Ejafjadlajokudlio. Tačiau Grimsviotnas gali, kaip tai jau buvo anksčiau, ištirpdyti dalį ledyno ir sukelti vietinius potvynius.

Išsiveržimai Islandijoje gana dažni, nes ji yra padidėjusio seisminio aktyvumo zonoje.