Šią savaitę pasaulis mini iki šio didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos Černobylio atominėje jėgainėje 25-ąsias metines, stiprėjant nuogąstavimams, jog Japoniją neseniai nuniokojęs žemės drebėjimas ir cunamis dar kartą pademonstravo, kad atomo galia gali sukelti apokalipsę.

Černobylis tapo ekologinės katastrofos sinonimu, kai 1986 metų balandžio 26 dieną 1 val. 23 min. vietos laiku nugriaudėjęs sprogimas įkūnijo didžiausius nuogąstavimus dėl galimos avarijos atominėje jėgainėje padarinių.

Černobylio elektrinės 4-ojo bloko darbuotojams pradėjus vieną eksperimentinę procedūrą, dėl konstrukcijos trūkumų reaktoriaus galia nevaldomai padidėjo, o tai sukėlė sprogimą, visiškai sugriovusį reaktorių ir išmetusį į atmosferą penkis procentus jo viduje buvusių radioaktyvių medžiagų.

Radioaktyvūs teršalai pasklido jėgainės apylinkėse, taip pat buvo nuneštos vėjo per Ukrainą, Baltarusiją, Rusiją ir netgi pasiekė Vakarų Europą. Šios taršos pėdsakų išliko iki mūsų dienų.

Tuomečio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo vyriausybė iš pradžių vengė pripažinti, kad įvyko didelė avarija, o pirmieji pranešimai apie šią katastrofą buvo paskelbti tik praėjus trims dienoms.

1986-1987 metais Sovietų Sąjungos vyriausybė pasiuntė pusę milijono gelbėtojų, pramintų likvidatoriais, kuriems buvo pavesta sustabdyti radioaktyviąją taršą iš Černobylio radiacijos sklidimą jėgainės ir išvalyti aplinkines teritorijas. Šie darbuotojai iki šiol laikomi didvyriais dėl jų pasiaukojamų pastangų.

Černobylio katastrofos sukelta baimė atgijo, kai Japonijai smogęs stiprus žemės drebėjimas ir cunamis pažeidė Fukušimos 1-aja atominę jėgainę. Į aplinką pasklidus radioaktyvioms medžiagoms, ši krizė iškart buvo pavadinta antruoju Černobyliu.

Fukušimos elektrinei padaryta žala pažadino pasaulio baimę dėl branduolinės katastrofos, o Vokietija skubiai paskelbė laikinai stabdanti planus, pagal kuriuos turėjo būtų pratęstas šios šalies turimų reaktorių eksploatacijos laikotarpis.

"Padėtis Japonijoje parodė, kad per 25 metus niekas nepasikeitė: nei pavojau suvokimas, nei valdžios elgesys", - žaliųjų organizacijos "Greenpeace" Rusijos skyriaus programų direktorius Ivanas Blokovas sakė naujienų agentūrai AFP.

Nors Černobylio katastrofa pagarsėjo itin liūdnai, netgi tarp Jungtinių Tautų (JT) agentūrų daugelį metų virė ginčai dėl šios nelaimės tiesioginių aukų skaičiaus. Vieni šaltiniai teigė, kad Černobylio avarija nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių, o kiti tvirtino, kad žuvo tik kelios dešimtys žmonių.

Nekilo abejonių tik dėl paties reaktoriaus sprogimo poveikio.

Vienas šios elektrinės darbuotojas žuvo per sprogimą, o kito gyvybė greitai užgeso ligoninėje. Vėliau per kelias savaites 28 jėgainės darbuotojai ir į nelaimės zoną pasiųsti gelbėtojai mirė nuo ūmios spindulinės ligos.

Šios aukos yra vienintelės, dėl kurių ginčų nekyla. 2005 metais kelios JT agentūros, tarp jų Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), paskelbė ataskaitą, kurioje nurodoma, jog tikėtinas bendras nuo didelės jonizuojančios apšvitos dozės Černobylyje mirusių žmonių skaičius - apie 4 tūkstančiai.

Tačiau JT Mokslo komitetas atominės radiacijos reikalams (UNSCEAR) teigia, kad iki 2006 metų tik 19 ūmia spinduline liga susirgusių žmonių mirė nuo įvairių priežasčių, paprastai nesiejamų su jonizuojančiąja apšvita.

Šiemet vasarį paskelbtoje naujausioje UNSCEAR ataskaitoje nurodoma, kad 6 tūkst. vaikų nuo radioaktyviomis medžiagomis užteršto pieno susirgo skydliaukės vėžiu, o iki 2005 metų nuo šios ligos mirė 15 asmenų.

Komisija paskelbė, jog apie kokį nors kitą apšvitos poveikį gyventojams "nėra jokių įtikinamų įrodymų".

Tačiau "Greenpeace" 2006 metais apkaltino JT agentūras skelbiant smarkiai sumažintą aukų skaičių, taip pat pareiškė, kad Černobylio avarija tikriausiai nulėmė apie 93 tūkst. mirtinų vėžio atvejų.

Po šios katastrofos praėjus ketvirčiui šimtmečio, išlieka susirūpinimas dėl blogėjančios Černobylio reaktoriaus griuvėsių būklės ir galimos tolesnės žalos aplinkai.

Sovietų Sąjungos inžinieriai po šios avarijos skubiai suprojektavo ir pastatė reaktoriaus bloko apgaubą ir betono ir plieno, pavadintą sarkofagu. Iš pradžių buvo planuojama, kad ši priemonė bus laikina, jau seniai būgštaujama dėl sarkofago patvarumo ir j viduje esančių itin radioaktyvių medžiagų.

Šalia senojo sarkofago pradėtas statyti naujas apgaubas, kuris po kelerių metų turėtų būti užstumtas ant senojo.

Šį projektą finansuojantis Europos atkūrimo ir plėtros bankas iš donorų surinko beveik milijardą JAV dolerių, tačiau darbams užbaigti reikia dar apie 600 mln. dolerių.

Černobylio katastrofa neįtikino Sovietų Sąjungos atsisakyti atominės energetikos, o Europoje atgiję nuogąstavimai dėl Fukušimos avarijos yra kur kas didesni nei Baltarusijai, Rusijai arba Ukrainai.

46 mln. gyventojų ir palyginti nedaug gamtinių energetikos išteklių turinti Ukraina tebėra labai priklausoma nuo atominių jėgainių, kurių atsisakius dar labiau padidėtų nepageidaujama politinė priklausomybė nuo Rusijos tiekiamų dujų.

Netgi Černobylio jėgainėje elektros gamyba po avarijos buvo atnaujinta ir tęsėsi dar ilgai po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. 2-asis jos reaktorius buvo uždarytas po gaisro 1991 metais; 1-asis visam laikui išjungtas 1997 metais, o 3-asis dar veikė iki 2000 metų gruodžio.

Keturiose tebeveikiančiose Ukrainos atominėse elektrinėse (Rivnės, Chmelnyckio, Pietų Ukrainos ir Zaporožės) eksploatuojami 15 reaktorių, o vyrausybė planuoja su Rusijos pagalba iki 2017 metų pastatyti dar du reaktorius Chmelnyckio jėgainėje.

Sovietų Sąjunga subyrėjo praėjus penkeriems metams po Černobylio katastrofos, o Baltarusijos ir Ukrainos lyderiams ši nelaimė tapo pavyzdžiu, pagrindžiančiu argumentą, jog Maskva nebuvo pajėgi pasirūpinti šalies žmonėmis.

"Černobylis buvo vinis į Sovietų Sąjungos karstą. Jis akivaizdžiai parodė, kad valdžia nebekontroliuoja padėties", - sakė Rusijos politikos apžvalgininkas Dmitrijus Oreškinas.

Katastrofos poveikis sveikatai iki šiol žadina ginčus

Volodymyras Palkinas kasmet bent du mėnesius praleidžia vienoje Kijevo ligoninėje.

Šis vyras - vienas iš šimtų tūkstančių darbininkų, kurie 1986 metų balandį buvo pasiųsti likviduoti avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, o ši užduotis, pasak, jog, visam laikui sugadino sveikatą.

Tačiau praėjus 25 metams po Černobylio reaktoriaus sprogimo 1986 metų balandžio 26 dieną, vis dar įnirtingai tebesiginčijama, koks iš tikrųjų buvo šios katastrofos poveikis žmonių sveikatai. Vieni ekspertai tvirtina, jog nuo apšvitos sukelto vėžio mirė šimtai tūkstančių žmonių, kiti teigia, kad aukų buvo tik kelios dešimtys.

Į Černobylį buvo pasiųsti apie 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, sušauktų iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų Sovietų Sąjungos respublikų. Nelaimės zonoje jie dirbo itin pavojingomis sąlygomis, negindami užkirsti kelią tolesniam radioaktyvių teršalų sklidimui iš sugriauto reaktoriaus.

V.Palkinas, kuriam dabar 69 metai, buvo pasiųstas su pirmąja gelbėtojų banga. Sėdėdamas ant lovos ligoninės palatoje, vyras sklaidė savo buvusių bendražygių nuotraukas. Tarp jų buvo kai kurie iš 30 likvidatorių, kurių mirtį pirmosiomis savaitėmis po avarijos patvirtino oficialūs šaltiniai.

V.Palkinas į elektrinę buvo pasiųstas balandžio 26 dieną, o po kelių savaičių jį paguldė į ligoninę dėl kraujavimo gerklėje ir viduriuose. Vyras sako, kad pareigūnai jam užrašė maždaug perpus mažesnę apšvitos dozę nei iš tikrųjų jo patirta.

"Iki tol mano sveikata buvo kuo puikiausia. Dabar vos paeinu, turiu problemų dėl skydliaukės, o dantys baigia išbyrėti", - skundėsi V.Palkinas, kuris nuo 1986 metų ligoninėse gydosi po du mėnesius per metus.

V.Palkinas taip pat skundėsi dėl mažos pensijos: jis sakė kas mėnesį gaunantis sumą, prilygstančią 202 JAV doleriams (477 litams), o didžiąją dalį išleidžiantis vaistams. Oficialus Černobylio "likvidatorius" taip pat kas mėnesį gauna 300 grivinų (89 litų) pašalpą maistui ir 50 proc. kompensaciją už išlaidas komunalinėms paslaugoms.

V.Palkinas gydomas vienoje palatoje su kitu Černobylio veteranu Volodymyru Zabolotnu, tačiau šis dėl pašlijusios sveikatos labiau kaltina savo amžių, o ne darbą nelaimės zonoje.

Įvairios organizacijos, tarp jų tarptautinis žaliųjų judėjimas "Greenpeace", perspėja, kad su Černobylio katastrofa galima tiesiogiai susieti iki maždaug 100 tūkst. mirtinų susirgimų vėžiu atvejų. Pasak jų, onkologinės ligos pakirto labai daug likvidatorių.

Tačiau tokias išvadas įnirtingai ginčija Jungtinių Tautų (JT) Mokslo komitetas atominės radiacijos reikalams (UNSCEAR), kurio naujausioje ataskaitoje, paskelbtoje šiemet vasarį, teigiama, kad Černobylio avarija iš tikrųjų nusinešė tik kelias dešimtis, o ne tūkstančius žmonių gyvybių.

Pasak UNCEAR, per reaktoriaus sprogimą žuvo du Černobylio elektrinės darbuotojai, o kiek vėliau mirė 28 kiti smarkiai apšvitinti darbuotojai ir ugniagesiai. Tačiau agentūra nurodo, jog iki 2006 metų mirė tik 19 apšvitą patyrusių žmonių, o jų mirties priežastys paprastai nesiejamos su jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiu.

Didžiausias šis katastrofos poveikis žmonių sveikatai - 6 tūkst. skydliaukės vėžio atvejų. Šia liga dažniausiai susirgdavo vaikai, gėrę radionuklidais užterštą pieną, o iki 2005 metų iš šių žmonių 15 mirė.

Skydliaukės vėžys laikomas išgydoma liga.

"Išskyrus padažnėjusius susirgimus leukemija ir kataraktas tarp patyrusių didesnes apšvitos dozes (Černobylio likvidatorių), nėra jokių įrodymų dėl žalos sveikatai, kuri galėtų būti siejama su radiacijos poveikiu", - pareiškė UNSCEAR.

Tokios išvados itin jautriai vertinamos Ukrainoje, kur Černobylio veteranų organizacijos dėl jų narių pašlijusios sveikatos seniai kaltina radiacijos poveikį, taip pat griežtai kritikuoja šalies vyriausybę dėl nepakankamų kompensacijų.

Kai kurie ekspertai sako, jog didžiausias Černobylio avarijos poveikis buvo ne fizinis, o psichologinis: 1986 metų balandžio įvykiai traumavo daugelį tiesioginių jų dalyvių ir paskatino juos jaustis tapusiais branduolinės katastrofos aukomis.

Vienas iš griežtai nesutinkančių su JT agentūrų pozicija - Baltarusijos branduolinių technologijų ekspertas Jurijus Bandaževskis. 2001 metais jis buvo nuteistas už korupciją ir kelerius metus praleido kalėjime, tačiau J.Bandaževskio šalininkai sako, kad jis buvo nubaustas už vyriausybės kritiką dėl nepakankamų pastangų mažinti radioaktyviosios taršos poveikį.

"Tinkama tarptautinio lygio pasekmių vertinimo sistema dar nesukurta", - J.Bandaževskis, kuris nuo 1987 metų tyrė Černobylio avarijos padarinius, sakė naujienų agentūrai AFP.

"Valstybinės struktūros pastaruosius 25 metus darė viską, kad nuslėptų informaciją, paklusdamos branduolinės energetikos lobistams, kurie yra galingiausi lobistai pasaulyje ir šiandien diktuoja sąlygas", - pridūrė jis.

Tačiau Ukrainoje dirbantis medicinos tyrėjas Davidas Belas, kuris kartu su kitais autoriais tarptautiniuose leidiniuose paskelbė septynis straipsnius apie Černobylio katastrofos poveikį, skelbiamus didelius šios nelaimės aukų skaičius taip pat vertina skeptiškai, nors pripažįsta, kad ši problema gali būti nepakankamai ištirta.

"Radiacijos poveikį įvertinti labai sunku, - jis aiškino AFP. - Mūsų dienomis visos pastangos susieti spinduliuotės (poveikį) su apšvitą patyrusių žmonių vidaus organų ligomis, išskyrus skydliaukės vėžį, nebuvo sėkmingos".

"Negalima sakyti, kad skrandžio opos arba širdies ligos tarp likvidatorių pasireiškia dažniau arba kokia nors ypatinga forma", - pridūrė gydytojas.

D.Belas taip pat griežtai neigė patiriantis kokį nors vyriausybės arba branduolinės energetikos atstovų spaudimą neviešinti jokios statistikos.

Tyrėjas nurodė, kad per Černobylio avariją radiacijos patyrusių žmonių tikėtina gyvenimo trukmė nesiskiria nuo Ukrainos gyventojų vidurkio, kurį apskaičiavo Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Vyrai šioje šalyje gyvena vidutiniškai 61, o moterys - 73 metus.

"Iki šiol neaptikome kitokio poveikio. Tačiau ateityje neturėtume iš naujos įvertinti savo žinias ir pripažinti bet kokias klaidas", - pabrėžė D.Belas.

Patriarchas Kirilas paragino nepamiršti Černobylio avarijos likviduotojų žygdarbio

Sukakus Černobylio atominės elektrinės tragedijos 25-osioms metinėms Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas kreipėsi laišku į visą Rusų Ortodoksų Bažnyčią, kuriame paragino visada atminti šios avarijos likviduotojų žygdarbį.

"Amžina ir palaiminta atmintis tiems, kurie paaukojo savo gyvybę už artimuosius. Tiems, kurie liko gyvi, linkiu geros sveikatos ir daug jėgų. Tegu valdžios, Bažnyčios ir visuomenės rūpinimasis ir dėkingumas būna deramas atpildas jums už didį žygdarbį, įvykdytą siekiant išgelbėti artimuosius", - sakoma patriarcho laiške, kurį paskelbė jo spaudos tarnyba.

Bažnyčios atstovas pažymėjo, kad į šią nelaimę daugelis atsiliepė "pasiaukojimu ir tikru didvyriškumu, broliškos tautos drauge kovojo su nematomu, bet mirtinu priešu - išsiveržusia į laisvę stichija".

Patriarcho Kirilo nuomone, "technogeninės katastrofos, kurios su kiekvienu civilizacijos raidos žingsniu įgauna vis grėsmingesnius mastus, atspindi tai, kas vyksta žmogaus sieloje", ir "be gilaus žmogaus Visatoje vaidmens dvasinio apmąstymo jiems užkirsti kelią neįmanoma".

Patriarchas apgailestavo, kad daugelis žmonių dar nepasimokė iš Černobylio katastrofos, ir žmonija, kaip ir anksčiau, vartotojiškai žiūri į žemę, vandenį ir orą, į visą mus supančią aplinką.

"Neįmanoma ir nereikia sustabdyti mokslo ir technologijų plėtotę. Bet tol, kol žmonės neišmoko protingai, rūpindamiesi vienas kitu ir visais Dievo kūriniais naudotis gamtos ištekliais ir tuo, ką pasiekė civilizacija, jie nebus apdrausti nuo tragedijų, panašių į tą, kuri įvyko prieš ketvirtį amžiaus", - sakė patriarchas.

Jo įsitikinimu, mokslo ir technikos plėtotė "negali būti neetiška, ją būtina sieti su amžinųjų dorovės normų, tarpusavio pagarbos ir meilės idealų laikymusi, ir tada sulauksime deramos mūsų tautų ir viso pasaulio ateities".