Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė esantys pasiruošę atvirai diskutuoti apie skirtingus šalių požiūrius į reformas ir pabrėžė, kad jie netrukdo šalims stiprinti prekybos ryšius.

Ruošiantis abiejų šalių ministrų kabinetų bendram posėdžiui Vokietijos šiauriniame Hanoverio mieste, per kurį daugiausiai bus tariamasi dėl energetikos ryšių stiprinimo, demokratijos skatinimo ir krizės euro zonoje, abu lyderiai dalyvavo dvi dienas trukusio Rusijos ir Vokietijos forumo "Sankt Peterburgo dialogai" baigiamojoje sesijoje.

"Demokratijoje dažniau kalbama apie dalykus, kurie neveikia negu apie tuos, kurie veikia, - pastebėjo A.Merkel. - Išties geriau pasiginčyti negu sušluoti problemas po kilimu."

D.Medvedevas savo ruožtu pareiškė, kad jau 11-asis kasmetinis forumas leidžia šalims vystyti ryšius atviruose, o kai kada netgi kovinguose debatuose.

"Geriau ginčytis negu tylėti", - sakė jis.

Kalbėdama apie vieną iš pagrindinių abiejų šalių ginčų objektų - laisvą judėjimą - A.Merkel pripažino, kad būtent jos šalis yra stabdis einat prie bevizio režimo tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES), ir žadėjo kitais metais pateikti konkrečių siūlymų šiuo klausimu.

"Aptarėme šį klausimą su prezidentu D.Medvedevu ir sutarėme, kad mums būtina pereiti prie etapinio plano", - nurodė ji ir pridūrė: "Aš manau, kad studentams ir turizmo tikslais būtų itin pageidautini intensyvesni ryšiai".

"Manau, jeigu Vokietija taps šiek tiek atviresnė, Europa paseks šiuo pavyzdžiu", - sakė A.Merkel.

Kasmetiniame forume "Sankt Peterburgo dialogai" dalyvavo dauguma abiejų šalių vyriausybių ministrų. Rusijos ir Vokietijos prekybos santykiai pastaraisiais metais itin sutvirtėjo, nors Berlynas kritikuoja Maskvą dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Forumo pabaigoje vienas iš jo pirmininkų Lotharas de Maiziere'as (Liotaras de Mezjeras), kuris buvo paskutinis Rytų Vokietijos ministras pirmininkas, sakė, jog abi dialogo šalys praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje pačios patyrė, kaip diktatūra varžo modernizaciją.

"Sutarėme, jog demokratija, žmogaus teisės ir įstatymo viršenybė yra būtini reikalavimai ilgalaikei ir tvariai modernizacijai", - aiškino jis žurnalistams, pažymėdamas, jog Rusijai dar reikia daug nuveikti šioje srityje.

Rusijos vicepremjeras Viktoras Zubkovas savo ruožtu sakė, jog per šias derybas taip pat buvo tariamasi dėl energetikos ryšių plėtros, "atsižvelgiant į Vokietijos sprendimą uždaryti savo branduolinius reaktorius" iki 2022 metų.

Šį mėnesį galutinai patvirtintas Vokietijos sprendimas per 11 metų uždaryti visus savo atominius reaktorius verčia Berlyną ieškoti kitokių energijos išteklių, todėl naftos ir dujų turtinga Rusija tampa dar patrauklesne partnere.

Praeitą ketvirtadienį Rusijos valstybinė dujų eksporto monopolininkė "Gazprom" ir Vokietijos antroji didžiausia energetikos įmonių grupė RWE paskelbė pradedančios tiesiogines derybas dėl didelio elektrinių statybos Europoje projekto.

Per jau 13 metų rengiamas vadinamąsias vyriausybinių konsultacijų sesijas siekiama stiprinti ryšius tarp buvusių Antrojo pasaulinio karo priešininkių, taip pat spartinti Rusijos politinės ir teisinės sistemos modernizavimą po komunizmo žlugimo.

A.Merkel ir D.Medvedevas padėjo vainikus prie paminklo grupei kalinių, tarp jų 154-iems Sovietų Sąjungos piliečiams, kuriuos naciai nužudė Hanoveryje 1945 metų gegužę. Vėliau abu vadovai dalyvavo oficialiuose pusryčiuose su Rusijos ir Vokietijos verslo lyderiais.

Vokietija ir Rusija planuoja pasirašyti keliolika sutarčių dėl bendradarbiavimo ekonomikos, politikos ir aplinkos apsaugos srityse. Lyderiai taip pat vadovaus pasirašant kelias verslo sutartis ir tarsi dėl tarptautinių "karštųjų židinių", įskaitant Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus.

Tačiau šių metų susitikimą aptemdė nepatogumų sukėlę debatai dėl vieno Vokietijos privataus fondo apdovanojimo už demokratiją, kurį buvo planuota skirti Rusijos premjerui Vladimirui Putinui.

Organizatoriai praeitą savaitgalį paskelbė, kad atšauks kvietimą V.Putinui atvykti atsiimti "Quadriga" apdovanojimo. Šis žingsnis buvo žengtas Vokietijoje kilus pasipiktinimo bangai, kad "pavyzdingo politiko" apdovanojimas skiriamas veikėjui, įgijusiam abejotiną reputaciją dėl požiūrio į žmogaus teises, žiniasklaidos laisvę ir Čečėnijos konfliktą.

Nors Rusijos ambasadorius Vokietijoje pasiskundė, kad šis incidentas buvo labai nemalonus, abiejų šalių vyriausybės tvirtino, jog derybų jis nesutrikdys.