Bankų paskolų išduodama vis dar mažiau nei sugrįžta pinigų į bankus pagal kredito sutartis, todėl per šią finansinės sistemos dalį pinigai palieka Lietuvos ūkį ir trukdo spartesnei jo plėtrai.

Verslas, gyventojai ir valstybė pagal savo kredito sutartis sumoka bankams daugiau nei pasiskolina iš bankų, trečiadienį rašo "Verslo žinios".

Mažėjantis paskolų portfelis mažina pinigų kiekį ekonomikoje ir stabdo jos plėtrą. Žiūrint į šiuos tris sektorius atskirai matyti, kad valdžia skolinasi daugiau, todėl atitinkamai verslui ir gyventojams paskolų tenka dar mažiau.

Banko "DnB NORD" grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka prognozuoja, kad šiemet paskolų portfelis greičiausiai dar neaugs, o kitąmet jau galėsime džiaugtis santūriais 2-3 proc., vėliau šis rodiklis turėtų dar sustiprėti. Anot ekonomistės, 2011 metų vasarį naujų paskolų buvo išduota mažiausiai nuo 2005 metų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas teigia, kad bankai nuo verslo vis dar yra atsitvėrę aukšta siena. Statybos, tekstilės ar odos perdirbimo bendrovėms kreditus gauti daug sunkiau jau vien todėl, kad jos dirba sektoriuose, į kuriuos bankai žiūri nepalankiai.

"Skolinantis įrenginiams, reikia užstatyti dar ir kitus įrenginius, pastatus, akcijas, reikia, kad akcininkai laiduotų savo turtu. Kartą apskaičiavome, kad užtikrinimo priemonės septynis kartus viršijo prašomo kredito dydį", - kalbėjo jis.

Lietuvos banko duomenimis, birželį išduotų paskolų suma buvo 23,5 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šiuo atveju skaičiuojamos naujai išduotos paskolos, o ne išduotų ir grąžintų paskolų skirtumas.

Vartojimo paskolų portfelis, priešingai nei būsto, dar mažėja.