Šildymo kainų baubas šaltyje įkalino ketvirtadalį Panevėžio daugiabučių. Prašymus atidėti šildymo sezoną šilumos punktus administruojančioms bendrovėms praėjusią savaitę pateikė daugiau nei du šimtai namų, pusė jų vis dar nepradėti šildyti. 

Šildytis neskuba

Delsimo priežastis – šiemet daugiau nei 10 proc. šoktelėjusi kaina už šilumos energiją. 

„Vos tik gyventojus pasiekė žinios apie planuojamą įjungti šildymą, daugiabučių bendrijos užvertė prašymais jį atidėti“, – „Sekundei“ teigė puspenkto šimto šilumos punktų prižiūrinčio Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys. 

Pasak jo, prašymų sulaukta tik šiek tiek daugiau nei praėjusiais metais, tačiau bendrovę nustebino, kad šiemet daugiausia nenorinčiųjų šildytis – miesto vakarinėje dalyje išsidėsčiusiuose naujuosiuose miegamuosiuose rajonuose. 

Prieš savaitę dar nesišildė 217 Butų ūkio žinioje esančių daugiabučių. Net ir subjurus orams šilumos vis dar nepageidauja maždaug šimtas namų, jų gyventojai pareiškė norą šildymo sezoną atidėti neribotam laikui. Butų ūkis teigė reaguojantis tik į raštu pateiktus prašymus. Nors teisės aktai numato, kad valią turi išreikšti bendrija ir, pasak G.Ruzgio, būtų teisingiausia gyventojų atsiklausti šaukiant visuotinį susirinkimą, tačiau direktorius abejoja, ar prašantys pavėlinti šildymo sezono pradžią bendrijų pirmininkai laikosi įstatymo raidės. 

„Visi klausimai bendrijose turi būti sprendžiami susirinkimuose, bet praktiškai, spėju, taip nėra“, – mano G.Ruzgys. 

Užvertė skundais

Kad daugiabučiams surasti kompromisą – sudėtinga, G.Ruzgys įsitikino praėjusį penktadienį, kai, užuot dirbęs, atsakinėjo į skambučius. Įjungus šildymą labiau nei radiatoriai daugiabučių gyventojus kaitino aistros – Butų ūkio telefonai netilo nuo skundų. 

„Šiemet net negalime išskirti, kurių turime daugiau – norinčiųjų šildytis ar dar ne. Abi grupės vienodai skambina ir piktinasi“, – teigė direktorius. 

Butų ūkio vadovas neslepia, kad būtų linkęs nepaisyti gyventojų prašymo atidėti šildymo sezoną. 

„Panevėžio butų ūkio nuostata: jei paskelbiamas šildymo sezonas, pastatai ir turi būti pradėti šildyti“, – įsitikinęs G.Ruzgys. 

Nors higienos normos numato, kad butuose ir visuomeniniuose pastatuose temperatūra turėtų siekti bent 18 laipsnių, tačiau, pasak bendrovės direktoriaus, daugelis daugiabučių pageidauja mažesnės temperatūros. Jis abejoja, ar šildymo pradžią vėlinantys ir savarankiškai daugiabučiuose bandantys šildytis gyventojai finansiškai išlošia – šilumos energijos kilovatvalandė yra daugiau nei perpus pigesnė  už elektros. 

„Beveik visuose mūsų prižiūrimuose namuose veikia automatizuoti šilumos punktai, kuriuos įmanoma užprogramuoti tokiu režimu, kad užtikrintų butuose higienos normas atitinkančią temperatūrą. Tai nedaug pasijus vartotojo kišenei. Pastatas pašildomas išdžiūsta, gyventojai jaučiasi kur kas geriau“, – įsitikinęs G.Ruzgys. 

Miesto bendrabučius administruojančio „Panevėžio būsto“ direktorė Virginija Čiurlienė linkusi palaikyti pasiryžusiuosius verčiau šalti, nei mokėti šilumos tiekėjams. Jos nuomone, vienu metu įjungti šildymą visiems namams būtų neteisinga. 

„Nejungti šildymo kasmet prašo tie patys namai. Savo gyventojus mes gerai pažįstame, dauguma jų verčiasi iš mažų pajamų. Kadangi šiluma – brangus malonumas, jiems geriau pakentėti“, – mano V.Čiurlienė. 

Vaistai brangesni

Teisės aktuose nustatyta, kad šildymo sezonas skelbiamas, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių Celsijaus. 

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vedėjos Reginos Abromaitytės nuomone, bandant sutaupyti šilumos sąskaita, išlaidų galima turėti gerokai daugiau. 

Pasak jos, jei butuose oro temperatūra žemesnė nei higienos normose numatyti 18–22 laipsniai, išauga tikimybė susirgti virusinėmis ligomis – gripu, viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis. 

„Sveikatos sąskaita geriau netaupyti, nes vaistai šiais laikais irgi brangūs. Ne veltui higienos normose nustatyta temperatūra, kada pradėti šildymo sezoną“, – tvirtino R.Abromaitytė. 

Leidžiami milijonai

Šilumos tiekėja „Panevėžio energija“ skaičiuoja iš 770 namų dar nešildanti maždaug 140-ies. Bendrovės atstovė spaudai Daiva Paulauskienė teigia, kad atidėti šildymo sezono pradžią kasmet prašo tiek pat namų. Vienintelis atsisakančiųjų argumentas – skaudžiai kišenes tuštinantis mokestis už šildymą. 

Už per spalį suvartotos šilumos energijos kilovatvalandę panevėžiečiai mokės 22,56 cento, tai yra 10,7 proc. daugiau nei praėjusį šildymo sezoną. Pernai šilumos kaina siekė 20,38 cento už kilovatvalandę. Kiek šiluma atsieis panevėžiečiams šią žiemą, dar neaišku. Teisės aktai numato, kad šilumos kainą tiekėjai nustato kas mėnesį, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai viešai paskelbus kuro rinkos kainas. 

Kiek panevėžiečiams kainuos šildymas lapkritį, „Panevėžio energija“ svarstys spalio 25-ąją. 

Šildyti Panevėžį bendrovė šiemet pradėjo skaičiuodama dar nuo praėjusio šildymo sezono negrąžintas milijonines vartotojų skolas. Šiuo metu jos siekia 14,42 mln. litų, iš jų 4,6 mln. litų už šildymą skolingi gyventojai. 

Praėjusiais metais tuo pačiu laiku panevėžiečiai šilumos tiekėjai buvo prasiskolinę 10,92 mln. litų, iš jų 3,7 mln. litų – gyventojai. Per šių metų rugsėjį „Panevėžio energija“ teismui perdavė 70-ies vartotojų bylų dėl skolos išieškojimo. Bendrovė per teismą viliasi atgauti 171 tūkst. litų. 

Panevėžio savivaldybė jau verčiama prašymais gelbėti nuo gresiančios skolų naštos. Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos Zitos Ragėnienės nuomone, šį sezoną kompensacijoms už šildymą gali būti išmokėta maždaug tiek pat, kiek pernai – daugiau kaip milijonas litų. Praėjusį sezoną kompensacijas gavo 7000 panevėžiečių šeimų. Dalį sąskaitų už sunaudotą šilumos energiją joms apmokėjusi Savivaldybė išleido 1,2 mln. litų. 

„Šiais metais prašančiųjų kompensacijų skaičius turėtų išlikti panašus – nedarbo lygis Panevėžyje stabilizavosi, pajamų kritimas – taip pat“, – mano Z.Ragėnienė.