Aiškėja, kad pinigų projektui "Rail Baltica" ES fonduose gali ir neatsirasti. Taip Lietuvą su Vakarų Europa turėjusio sujungti geležinkelio projektas gali vėl būti atidėtas neribotam laikui. Susisiekimo ministras vilčių kol kas nepraranda.

Projektas - pačių šalių reikalas

Tikimybė, kad Europos Sąjunga finansuos Baltijos šalių europinės geležinkelio vėžės projektą "Rail Baltica", yra maža. Tokio pareiškimo autorius ne koks Seimo opozicijos narys, o EK paskirtasis transporto komisaras Siimas Kallas. Anot jo, pinigų šiam projektui pirmiausiai turėtų ieškoti pačios šalys.

"Labai sunku įsivaizduoti, kad ES ryžtųsi finansuoti visiškai naujo geležinkelio per Baltijos valstybes tiesimą. Kita vertus, gali būti skirta lėšų atskiriems projektams, pavyzdžiui, geležinkelio tinklo valdymo elektroninei sistemai, tačiau pagrindinis investicijų šaltinis turėtų būti suinteresuotos šalys ir privatus sektorius", - naujienų agentūrai BNS duotame interviu sakė S.Kallas.

ES transporto tinklams per metus skiria apie 1 mlrd. eurų, kurie paskirstomi nedidelės apimties darbams, tačiau šių pinigų dideliems projektams esą per mažai. Vykdant darbus pagal senąjį "Rail Baltica" projektą, tam būtų reikėję apie 2 mlrd. litų.

Dėl finansavimo dar derėsis

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis dienraščiui penktadienį sakė, kad pinigų "Rail Balticai" reikėtų skirti dvigubai mažiau, jeigu Europos standarto geležinkelio vėžė būtų tiesiama ant seno tipo vėžės, einančios nuo Lenkijos iki Kauno.

"Iš tiesų mūsų veiksmai dabar į tai ir orientuoti, "Rail Baltica" tiesiant ant senos vėžės vietoje 2 mlrd. litų ji galėtų kainuoti 800 mln. litų. Iš ES tikimės gauti 27 proc. finansavimo, dėl to kitą savaitę vykstame derėtis su ES pareigūnais", - sakė E.Masiulis.

Beje, apie tokią galimybę užsiminė ir pats S.Kallas. Pasak jo, Europos standarto geležinkelio tiesimas Baltijos šalyse iš esmės yra įmanomas, tačiau tai labai rimtas politinis sprendimas: "Tai reikalauja didžiulių investicijų, tačiau jei bus naudojama dabartinis tinklas, tai nebus neįmanoma".

E.Masiulis skaičiavo, kad iš ES fondų gavus apie 200 mln. litų, likusią dalį turėtų pavykti sukrapštyti patiems. "Aišku, biudžete tam pinigų nerastume, tačiau dalį galėtų įnešti "Lietuvos geležinkeliai" iš nuosavų lėšų, dalį galėtume skolintis iš Europos investicijų banko, dalį pinigų būtų galima gauti iš Sanglaudos fondų, kuriuose pinigai numatyti, tačiau neišnaudojami", - projekto finansavimo galimybes nagrinėjo ministras.

Galutinį pasiūlymą Susisiekimo ministerija Vyriausybei ketina pateikti iki kovo pradžioje, grįžus ministerijos delegacijai iš Briuselio ir išsiaiškinus ES poziciją. ES europinio standarto vėžės projektą yra įtraukusi į prioritetinių projektų sąrašą.

Ragina galvoti apie išlaikymą

Ketvirtadienį metinius koncerno "Achemos grupė" rezultatus pristatęs jo prezidentas Bronislavas Lubys teigė abejojantis, kad dėl projekto "Rail Baltica" iškilusius klausimus pavyks išspręsti artimiausiu metu. Dėl to grupė šįmet planuoja gerokai mažesnes investicijas į Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esantį Mockavos terminalą, kuriame susijungia europinio standarto ir rusiško tipo geležinkelio vėžės.

"Sprendžiami principiniai klausimai ir jeigu bus patvirtinta, kad mes vis dėlto esame turtinga valstybė, tada tiesime naują geležinkelio liniją iki Kauno, tai reiškia, kad Lietuvoje turėsime dviejų tipų geležinkelio linijas", - sakė koncerno prezidentas.

Jo nuomone, nutiesus naujo standarto geležinkelio liniją, gali brangti krovinių ir keleivių transportavimo geležinkeliais įkainiai. "Milijardai reikalingi ne tik statybai, bet ir išlaikymui. Žmogus, uždirbdamas tūkstantį litų ir turėdamas 1 tūkst. kv.m. ploto būstą šiandien jo niekaip negalėtų išlaikyti, o mes ruošiamės išlaikyti tuos du dalykus", - sakė B.Lubys

Anot jo, galimybė iš Kauno nuvažiuoti į Berlyną, Briuselį ar Paryžių skamba gražiai, tik sunku pasakyti, kiek tai kainuos ir, ar sužinojus kainą, atsiras daug norinčiųjų ja pasinaudoti.