Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Stašėnų piliakalnis Jonavos rajone, Dumsių seniūnijoje. Apie šį piliakalnį Kultūros paveldo centro archeologams pranešė Lietuvos archeologijos draugija, gavusi žinią iš Stašėnų piliakalnį suradusio biologo dr. Dariaus Stončiaus.

„Darius Stončius per paskutinįjį dešimtmetį Lietuvoje yra suradęs daug naujų piliakalnių ir senųjų gyvenviečių ežerų salose. Stašėnų piliakalnis yra vienas iš naujausių jo atradimų. Tai yra nedidelis gynybinis piliakalnis, kurio aikštelė trikampė, 11 metrų ilgio ir 10 metrų pločio, kiek žemėjanti Šiaurės rytų kryptimi ir į šonus. Nuo senų laikų, dar iki Kryžiuočių laikotarpio, pro Nerį ėjo daug kelių. Tad Stašėnų piliakalnis yra aiškiai susijęs su Neries slėnio ir ten gyvenusių žmonių gynybiniais tikslais įrengta struktūra, gyventojų ir kelių apsauga“, ─ teigia archeologas dr. Gintautas Zabiela, 4-osios (archeologinės) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pavedimu apžiūrėję Stašėnų piliakalnį, Kultūros paveldo centro archeologai pažymėjo, kad pagal išvaizdą piliakalnį galima datuoti I tūkstantmečiu po Kr. ─ II tūkstantmečio pradžia. Anot Gintauto Zabielos, tikslią chronologiją bus galima nustatyti tik tyrinėjimų metu. Svarbiausia, archeologo nuomone, yra tai, kad įrašius į Kultūros vertybių registrą piliakalnį, bus rūpinamasi jo tvarkymu ir apsauga. Juk Stašėnų piliakalnis yra nukentėjęs Antrojo pasaulinio karo metais, kadangi jo šone yra iškastas lenktas apkasas. Reikėtų sutvirtinti piliakalnį ir sutvarkyti ant jo esančius želdinius.

„Vien per gegužės mėnesį  radau du naujus piliakalnius, ─ tiesa, juos dar turi patvirtinti Lietuvos archeologijos draugija. Vieną iš jų galima drąsiai skaičiuoti (dėl antrojo dar turiu abejonių), tad iš viso esu suradęs 17 piliakalnių per pastaruosius penkerius metus. Šie metai yra ypač „derlingi“ naujų atradimų“, ─ džiaugiasi biologas dr. Darius Stončius. Tyrinėdamas mokslinę literatūrą, topografines nuotraukas ir aeronuotraukas, jis pastebėjo, kad Stašėnų piliakalnio vietoje yra įtartinas kyšulys ir nuvažiavo jo patikrinti, ─ taip buvo atrastas Stašėnų piliakalnis. Dešimtmetį tyrinėjęs miškus biologas D.Stončius nuo vaikystės domėjosi archeologija ir svajojo atrasti naujų piliakalnių.
Jo rastas Stašėnų piliakalnis Jonavos rajone yra įrengtas Neries aukštutinės terasos iškyšulyje, kurį iš šiaurinės pusės supa Neries slėnis, iš Pietryčių ir Rytų – Užtvinimo upelio dauba, o Vakaruose ir Pietvakariuose toliau tęsiasi spygliuočių mišku apaugusi aukštuma. Jis yra apie 1 kilometrą į Šiaurės Vakarus nuo Kauno-Jonavos kelio, apytiksliai tokiu pačiu atstumu ─ nuo ir Bartonių-Stašėnų-Varpių kelio. Piliakalnio pylimo paviršiuje buvo aptiktas degto molio gabalėlis, kuris veikiausiai yra iš degto ir plūkto pylimo sluoksnio. Dabar piliakalnis yra apaugęs daugiausia lapuočiais medžiais ir krūmais ─ liepomis su pavienių beržų priemaiša, lazdynais, o pomiškyje auga eglės.

Lietuvoje yra apie 1000 piliakalnių, ─ daugiausiai pagal tokį jų tankumą iš visų aplinkinių valstybių. Pasak G.Zabielos, Kauno apskrityje piliakalnių tankumas yra vidutinis, tad nauju atradimu reikia džiaugtis. Jonavos rajone yra 13 piliakalnių. Archeologas tikisi, kad šiame rajone ir Neries slėnyje jų bus atrasta dar daugiau, kadangi juos užstoja ir slepia želdiniai.