„Apie 70 proc. namų ūkių Lietuvoje laiko bent vieną šunį arba bent vieną katę. Tai sudaro apie 1,150 mln. šunų ir kačių Lietuvoje. Tai didelis skaičius. Tai neparodo, kad esame valstybė, be galo mylinti šunis ir kates. Tai parodo, kad esame valstybė, kuri šiandien nesusitvarko su gyvūnų populiacija. Iš to kyla visos kitos problemos, kurias matome pastarąsias savaites“, – Seime ketvirtadienį sakė B. Kymantaitė.

„Iš 1,150 mln. šunų ir kačių Lietuvoje paženklintų mikroschema, kai aiškiai žinomas jų savininkas, yra tik 135 tūkst. Vadinasi, mes turime tik 10 proc. visos populiacijos, (kai galime – ELTA) žinoti, kas yra jų savininkas ir jei tas gyvūnas atsiduria gatvėje, mes galime susisiekti (su šeimininku – ELTA), paklausti, kodėl tas gyvūnas atsidūrė gatvėje“, – pridūrė B. Kymantaitė.

Pasak jos, tuo metu Švedijoje, Austrijoje bent vieną šunį arba katę laiko 12 proc. namų ūkių.

Ji taip pat nurodė, kad kiekvienais metais gyvūnų prieglaudos pasipildo 15 tūkst. šunų ir kačių, o tai – labai didelis krūvis prieglaudoms.

Viešojoje erdvėje jau kurį laiką tęsiasi diskusija dėl gyvūnų laikymo bei nelegalių daugyklų.

Žemės ūkio ministerija yra sudariusi darbo grupę, kuri turi parengti siūlymus, kaip tobulinti įstatymus, siekiant užtikrinti geresnę veisėjų kontrolę ir elgesį su gyvūnais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra pradėjusi 79 tyrimus dėl nelegaliai laikomų ar veisiamų gyvūnų.