Projektu „Išeksploatuotų durpynų renatūralizacija ir augalų bendrijų atsistatymo technologijų vystymas“ siekiama buvusios pelkės atstatymo,  kuris būtų vykdomas ženkliai mažesniais kaštais nei tai buvo daroma iki šiol kituose atstatomų pelkių plotuose Lietuvoje.

„Išeksploatuotame durpyne vykdomi renatūralizacijos darbai yra unikalūs tuo, kad čia nebandoma dirbtinai įveisti augalų rūšių, o siekiama sudaryti optimalias sąlygas savaiminiam kiminų, paprastųjų spanguolių, vaivorų ir kitų augalų rūšių atsistatymui. Džiugina išskirtinis šio projekto užsakovų požiūris – jei naudojame Lietuvos gamtos išteklius, tai padėkime ir prisidėkime atkurdami sutrikdytas natūralias ekosistemas, tausokime mūsų šalies gamtą“, – teigė projekto vadovas, VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas prof. dr. habil.  Remigijus Daubaras.

Anot mokslininko, jau surinkta pradinė tyrimų medžiaga leidžia padaryti pirmąsias išvadas, kaip greitai prasideda pelkinių augalų bendrijų atsistatymas – renatūralizacija, kada išnaudotų durpynų plotuose atsiranda pionierinės rūšys – kupstinis švylys (Eriophorum vaginatum, – aut. past. ) ir įvairių rūšių kiminai, kaip įsikuria aukštapelkėms būdingos Ericaceae šeimos rūšys: paprastoji spanguolė (Vaccinium oxycoccos, – aut. past.), pelkinis gailis (Ledum palustre) ir vaivoras (Vaccinium uliginosum, – aut. past.).

„Tiriamame plote gana greitai apsigyvena ir sparčiai plinta vienas įdomiausių Lietuvos augalų – apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia, – aut. past.). Tai rodo, kad augalams sudarytos puikios sąlygos ir atstatymo, renatūralizacijos technologijas būtų galima išbandyti ir kituose išeksploatuotuose durpynuose“, – pasakojo prof. dr. habil.  Remigijus Daubaras.

Vykdomu projektu susidomėjo Aplinkos ministerija: Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika atvyko į Aklojo Ežero durpyną susipažinti su vykdomais tyrimais ir pelkių atstatymui, renatūralizacijai taikomomis technologinėmis priemonėmis bei plačiau aptarti Lietuvos pelkių išsaugojimo ir išeksploatuotų durpynų rekultivavimo klausimus.

Apžiūrint atsistatančią Aklojo Ežero aukštapelkę, „Remil“ įmonių vadovas Gintaras Rapkauskas, bendrovės  „Durpeta“ direktorius Jonas Kantautas, VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė, projekto vadovas prof. dr. habil. Remigijus Daubaras įvardijo problemas, susijusias su pelkes supančių miškų išsaugojimu bei jų statusu pelkių atkūrimo eigoje.

Aptartos ir galimybės dar aktyviau traukti į pelkių tyrimus studentus ir platesnį mokslininkų ratą bei galimybę vykdyti daugiau taikomųjų ir fundamentinių tyrimų.