Jei turite meškerę – didelė tikimybė, kad teks pabendrauti su pareigūnais.

Kasmet, nuo balandžio 20-osios iki gegužės 20-osios, Nemuno deltos regioniniame parke galioja draudimas žvejoti karšius. Tuo metu šios žuvys į Nemuno žiotis suplaukia neršti. Griežta taisyklė – pagavai, paleisk iš karto. Sąžiningi žvejai ją žino ir dar vaikus pamoko. Net fotografuotis su karšiu rankoje – draudžiama, žuvis turi būti nedelsiant paleista į vandenį.

To nepadarius gali tekti sumokėti baudą nuo 120 eurų ir dar atlyginti gamtai padarytą žalą – 66 eurus už vieną karšį. Tiek suplonės ne tik piniginė, teks atsisveikinti ir su meškere. O jei taisyklės „pagavai-paleisk” nepaisysite Minijos upėje ir Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate – įkainiai už padarytą žalą gamtai bus didinami 3 kartus. Baudos nemenkos, tačiau pareigūnai vos spėja rašyti protokolus.

Krante patruliavęs pareigūnų ekipažas pastebėjo, kaip vienas meškeriotojas, užuot paleidęs, ėmė doroti ką tik sugautą karšį. Pareigūnai neabejoja, kad taisykles iš Vilniaus atvykęs vyras puikiai žino, mat jo žvejybos dokumentai – be priekaištų.

Dar viena taisyklė: Nemuno deltos regioniniame parke turėti asmens dokumentą privalu net jei neturite meškerės. Tai pasienio ruožas, kuriame būti be paso ar asmens tapatybės kortelės – draudžiama. Todėl kateriu plaukusiai šešių vyrų kompanijai priekaištų turi ne tik aplinkosaugininkai, bet ir pasieniečiai: trys vyrai neturi asmens tapatybės dokumentų.

Rusams galima viskas?

Pažiūrėkit geriau į kitą krantą, – sako besipiktinantys žvejai. Kitame krante – kita valstybė ir kiti įstatymai. Ten – Rusijos federacijos teritorija. Stebėdami, kaip rusai į maišus krauna dešimtis kilogramų karšių, Lietuvos aplinkosaugininkai gūžčioja pečiais. Dar visai neseniai rusams čia ne tik žvejoti, bet ir koją įkelti buvo draudžiama. Rezervatas. Tačiau šiandien akivaizdu, jog kaimyninėje šalyje įstatymai suprantami kiek kitaip nei Europos Sąjungoje. Prabangūs visureigiai statomi tiesiai ant žolės, prie pat vandens, paukščių perėjimo vietose kūrenami laužai ir maišais žvejojamos neršiančios žuvys...

Karšis gyvena visoje Europoje – į rytus nuo Pirėnų ir į šiaurę nuo Alpių. Lietuvoje – daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių, kaip ir žvejų, yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Karšis labai vislus – iki 300 tūkst.ikrelių, todėl sugavus šią žuvį neršto metu privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandenį, kad Nemuno deltoje ir Kuršių mariose galėtume džiaugtis žūklės ištekliais, kurie, griežtos aplinkosaugininkų kontrolės dėka, vėl pamažu didėja.

Iš viso, patruliuodami kartu su laidos „Gamtos inspektoriai” žurnalistais, aplinkosaugininkai surašė 15 protokolų už įvairius žvejybos taisyklių pažeidimus.

Laida „Gamtos inspektoriai” – gegužės 26 d. 19.05 val. per LRT televiziją.