Žinduolių eros pradžioje Žemės miškuose karaliavę "siaubo paukščiai" gastorniai (lot. - Gastornis geiselensis) galėjo būti ne stambiausi savo laiku mėsėdžiai plėšrūnai, o nekalti vaisiaėdžiai plunksnuočiai, skelbia vokiečių paleontologai žurnale "PLoS One".

"Buvo manoma, kad šie "pragaro paukščiai" gigantiškais savo snapais žudydavo aukas, stverdami joms už kaklų ir perlauždami stuburą. Tokią hipotezę patvirtina ir biomechaniniai šių paukščių snapo sąkandžio jėgos modeliai. Dvimetriniai gastorniai gyveno, kai dinozaurai Žemėje jau buvo išmirę, o žinduoliai dar buvo maži ir tik pradėjo evoliucionuoti. Todėl gastorniai iki šiol buvo laikomi galingiausiais to meto plėšrūnais Žemėje", - aiškino tyrimui vadovavęs Bonos universiteto (Vokietija) paleontologas Tomas Tiutkenas (Thomas Tütken).

Mokslininkas su kolegomis išsiaiškino, kad gastorniai toli gražu nebūtinai buvo mėsėdžiai. Tyrėjai gastornių "meniu" įvertino pagal jų kaulų fosilijose esančių kalcio izotopų dalį. Žinia, panašiai tiriamos ir dantų fosilijos, kurių paukščiai neturi. Vietoj dantų paleontologai pasirinko kaulus.

Gastorniai Vokietijos teritorijoje egzistavo prieš 55-41 mln. metų. Tyrėjų žodžiais tariant, plėšrūnų dantyse ir kauluose daugeliu atvejų būna santykinai mažai kalcio izotopų. Kuo daugiau jų racione mėsos, tuo mažiau kauluose kalcio izotopo atomų. Paleontologai pasinaudojo tokia priklausomybe ir palygino gastornių kauluose likusio kalcio likučius su šiuolaikinių paukščių, taip pat tiranozaurų ir kai kurių kitų gyvūnų kauluose esančiomis kalcio proporcijomis.

Paaiškėjo, kad "sunkiojo" kalcio koncentracija gastronių kaulo audinio fosilijose buvo nelauktai didelė - įverčiai atitiko kalcio izotopo kiekį žolėdžių žinduolių, dinozaurų ir paukščių kauluose. Tai leidžia teigti, kad gastorniai veikiausiai buvo ne "alfa-plėšrūnai", o vegetarai. Tiesa, savo išvadų suabsoliutinti mokslininkai nėra linkę ir savo rezultatus mėgins tikrinti tyrinėdami kitus "siaubo paukščių" skeletų fragmentus.