Kaip pranešė Lietuvos zoologijos sodas, jie bei dar du šios rūšies sparnuočiai zoologijos sode išsirito šį pavasarį.

Nuo 2011 metų, kai pradėtas vykdyti projektas, į gamtą jau yra paleista 15 didžiųjų apuokų jauniklių.

Laukinėje gamtoje galima suskaičiuoti vos apie 20 perinčių apuokų porų.

Šis paukštis renkasi gyventi miško pakraščiuose ir savo kiaušinius deda ant žemės arba senuose, apleistuose plėšrių paukščių lizduose.

Dėl savo baikštumo, pastebėjęs pavojų, kiaušinius ar mažus jauniklius didysis apuokas gali palikti ir į lizdą nebesugrįžti.

Mažas jauniklių išgyvenamumas, kartu su sparčiu miškų kirtimu ir neorganizuotu turizmu yra pagrindinės didžiųjų apuokų populiacijos nykimo priežastys.

Lietuvos zoologijos sode gyvena dvi šių apuokų poros. Jų jaunikliai pirmuosius savo gyvenimo mėnesius saugiai praleidžia stebimi gyvūnų prižiūrėtojų ir veterinarijos gydytojų. Įvertinus paukščiukų sveikatą ir vystymąsi, paūgėję mažyliai keliauja į Kelmės rajone esantį adaptacinį voljerą.

Toliau reintrodukcijos specialistas Petras Adeikis stebi apuokiukų elgesį. Itin svarbu, kad paukštis ne tik gebėtų pats sumedžioti grobį, bet ir vengtų kontakto su žmogumi.

Adaptacinis voljeras įkurtas ten, kur paukščiai bus paleisti į natūralią gamtą. Jaunikliai adaptaciniame voljere praleidžia apie mėnesį, apsipranta su vieta. Tuomet voljeras yra atidaromas ir paukštis išskrenda tada, kada nori. Taip išvengiama naujos, nepažįstamos vietos streso, gyvūnas jaučiasi saugiau ir drąsiau.

Nors didysis apuokas sveria apie 2 kg, o patelė net iki 4 kg, paukštis puikiai prisitaiko prie aplinkos ir jį pamatyti ganėtinai sunku.

Pastebėjus šį paukštį, žmonės raginami apie apuoko buvimo vietą informuoti specialistus.