Sakykime taip – jei jūs nusiautumėte batus, kojines ir basi atsistotumėte ant Antarktidos ledo, geruoju tai nesibaigtų. Geriausiu atveju jūs tik patirtumėte skausmą ir parkritę greitai imtumėte trinti šaltas pėdas. Blogiausiu – jau po poros minučių grėstų amputacija. Tačiau, aišku, žmonės nėra sutverti gyventi tokiame klimate, todėl tai nėra taip jau keista.

Tačiau problema ne tik pėdos. Pingvinai yra pasidengę labai tankiomis plunksnomis, kurios yra puikus šilumos izoliatorius. Tuo tarpu pėdos yra plikos. Cirkuliuodamas kraujas pasiekęs pėdas stipriai atvėstų, o tuomet tekėtų atgal į kūną. Pėdos veiktų kaip didelis aušintuvas, kuris priverstų pingviną greitai netekti viso kūno šilumos. Tačiau stovint ant ledo kraujotaka į pingvino pėdas yra pristabdoma. Kitaip tariant, norėdami išlaikyti kūno temperatūrą pingvinai nebešildo kojų.

Pingvino pėdų temperatūra yra išlaikoma vos aukščiau nulio. Taip jų kūnai nėra be reikalo vėsinami. Kadangi pėdose lieka nedaug kraujo ir jis teka pakankamai greitai, toks dalykas kaip nušalimas jiems tiesiog negresia. Kiaušinius pingvinai taip pat laiko ant savo kojų, taip izoliuodami juos nuo ledo. Nors pėdos lieka pakankamai šaltos, jos vis tiek yra šiltesnės už ledą, o tuomet iš viršaus kiaušinis pridengiamas pūkuotos odos kloste.

Žmonės taip pat turi galimybę apriboti kraujotaką savo galūnėse. Kuomet stipriai atšąla, jūsų rankos tampa baltesnės būtent dėl to, kad į jas patenka mažiau kraujo. Šaltį pajutęs kūnas pereina į išgyvenimo režimą – daugiau kraujo paliekama torsui, kuriame yra visi gyvybiškai svarbesni organai. Skirtumas tas, kad mes vis tiek jaučiame šaltį ir galime nušalti rankas. Tuo tarpu pingvinai stovi ant ledo ir džiaugiasi, kad jų pėdos neveikia kaip automobilinis radiatorius, aušinantis variklį.