Įpusėjus vasarai buvo gauta kelios dešimtys nusiskundimų: ūsuočių, skaptukų ir kitų kenkėjų lervos negailestingai graužia tiek senos, tiek naujos statybos namus, balkius, sienas. Į namus šie kenkėjai papuola su namams statyti skirtais rąstais, malkomis, netgi mediniais baldais ar mediniais meno gaminiais, rašoma pranešime spaudai.

Šie padarai – paslaptingi, o jų padaryta žala gali būti itin didelė. Pavasaris ir vasara šiems gyviams – pats darbymetis, o jei orai šilti ir sausi, būriai jų ima vos pastebimai naikinti baldus, sienas, grindis, sijas, kitas medines konstrukcijas ir net muziejų vertybes.

Platus kenkimo laukas

Medį griaužiančios vabzdžių lervos dažniausiai pažeidžia negyvą medieną, kurios apstu gyvenamuosiuose namuose bei įstaigose. Nors gamtoje medienos nykimas – natūralus procesas, tačiau norint apsaugoti medieną ir jos gaminius, pirmiausia būtina atpažinti „įtariamąjį“.

Lietuvoje labiausiai paplitusios penkios medienos gaminių kenkėjų rūšys, kurių atstovai „mėgaujasi“ skirtinga mediena. Kaip teigia biologas Liutauras Grigaliūnas, bene labiausiai mūsų šalyje paplitęs medienai kenkiantis vabzdys yra naminis ūsuotis, pažeidžiantis išdžiūvusius medžius, kelmus, sienojus, rąstus, perdangas, duris, grindis, langų rėmus. Gegužės – liepos mėnesiais taip pat aktyvus kitas kenkėjas – violetinis ūsuotis, apsigyvenantis sausoje medienoje.

Naminio ir baldinio skaptukų lervos dažniausiai gadina medines konstrukcijas (palanges, grindjuostes ir kt.). Kenkėjų kontrolės specialistai nusiskundimų gauna ir dėl šukaūsio skaptuko bei mėlynojo ragauodegio padarytos žalos.

Kaip atpažinti?

Medienos kenkėjai ne tik pablogina pačios medienos ir jos gaminių estetinį vaizdą, tačiau gali pakenkti mechaninėms savybėms: tvirtumui, vientisumui, pažeistose vietose  ima augti medieną ardantys grybeliai.

Apmaudu, tačiau didelė dalis šių parazitų įsiskverbia į medieną taip giliai, kad užkrėsta ji tinka tik malkoms. Didžiausią žalą daro vabzdžių lervos, tad svarbu nustatyti užkrėstumo lygį ir imtis tinkamų priemonių.

„Pagrindiniai medienos užkrėtimo kenkėjais požymiai yra ant medinių paviršių ropojantys vabzdžiai, apvalios ar ovalios simetriškos skylutės medienoje, prie šių skylučių susikaupę medžio dulkių kauburėliai (išgraužos), įvairūs nemalonūs garsai (gremžimas, stuksėjimas, tuksėjimas). Labai aiškūs medienos kenkėjų buvimo indikatoriai – ant medinių sienų ropojantys tam tikri vabzdžiai, kurie yra, kaip šių medienos kenkėjų parazitai. Jų lervutės vystosi kenkėjų kiaušinėliuose arba lervose taip jas sunaikindamos. Aišku, tokius naudingus vabzdžius toli gražu ne visi pažįsta “, – dėsto L. Grigaliūnas.

Suaugę vabzdžiai medienos paviršiuje dažniausiai pastebimi balandžio - rugpjūčio mėnesiais, negyvų kenkėjų galima aptikti ant palangių pavasarį. Medžio dulkės ir specifiniai, net naktimis užmigti trukdantys tuksėjimo, gremžimo garsai medinėse sienose, grindyse taipogi išduoda, kad mediena buvo ar yra užkrėsta.

Kova su kenkėjais – sunkus rebusas

Medgraužiai pasižymi itin uždaru gyvenimo būdu, todėl nustatyti, kad mediena pažeista, kartais pavyksta tik tada, kai parazitai jau išplitę.

Medgraužius naikinant tarakonams ar kitiems kenkėjams skirtomis priemonėmis, rizikuojama pakenkti medienai, savo ir aplinkinių sveikatai.

„Medienos užkrėstumo nustatymą apsunkina tai, kad vabzdžių vystymosi procesas vyksta medienos viduje. Plyšeliuose, smulkiuose įtrūkimuose padėti kiaušinėliai virsta lervomis, šios įsigraužia gilyn į medieną ir tenai gyvena nuo vienerių iki 4-erių metų. Vėliau subrendusios lervos virsta lėliukėmis. Subrendę vabzdžiai vėl prasigraužia į paviršių ir išskrenda toliau poruotis, palikdami skyles ir vingiuotų takų labirintus. Pasitaiko atvejų, kai išorėje kenkėjai pasirodo tik po keliolikos metų, tada medienos išgelbėti praktiškai neįmanoma“, – pastebi L. Grigaliūnas.

Novatoriški būdai susidoroti su medienos kenkėjais

Liaudies išmintis skelbia, kad su medienos kenkėjais susidoroti galima naudojant druskos tirpalą, pelynų arba česnakų nuovirus. Visgi kenkėjų kontrolės specialistai perspėja: tokios priemonės gali nesuveikti arba sukelti dar daugiau bėdų, pavyzdžiui, medgraužius naikinant tarakonams ar kitiems kenkėjams skirtomis priemonėmis, rizikuojama pakenkti medienai, savo ir aplinkinių sveikatai.

Ypatingo kruopštumo ir žinių reikalauja kova su kenkėjais, įsitaisiusiais sunkiai prieinamose, netradicinėse vietose, pavyzdžiui, medinių paveikslų rėmuose, namo balkiuose ir kt. Viena iš veiksmingiausių priemonių – medienos impregnavimas specialiu, medienos kenkėjų naikinimui skirtu insekticidu, kuris efektyviai padengia paviršių ir įsiskverbia į medieną. Taip sustabdomas vabzdžių vystymasis, o ilgalaikis preparato veiksmingumas užtikrina nepriekaištingą apsaugą.

„Medienos apdorojimas specialiais preparatais (impregnantais, antiseptikais ir kt.) – geriausias prevencijos būdas. Medžio gaminiai tampa „nepatrauklūs“ įvairiems kenkėjams, vadinasi, tarnauja mums ilgiau. Jei mediena nėra apdorota apsauginėmis priemonėmis prieš ją naudojant, kenkėjus iš jos išginti vėliau sudėtinga. Verta įsidėmėti ir tai, jog neišnaikinus vabalų ir jų lervų, jos potencialiai išplis į sveiką medieną kitose patalpose“, – pažymi kenkėjų kontrolės specialistų „Dezinfa“ biologas.

Grindims ir grindų dangoms apruošti naudojamos rūko sistemos.

„Priklausomai nuo užkrėsto objekto ir kenkėjų kiekio, geriausias rezultatas pasiekiamas derinant kelis metodus. Pabrėžtina, kad žmonių, gyvūnų ir aplinkos saugumas yra svarbiausia, todėl atlikdami bet kokius medienos kenkėjų naikinimo darbus pirmiausia užtikriname, kad cheminės medžiagos nepadarys neigiamo poveikio gyventojams ir aplinkai“, – apibendrina L. Grigaliūnas.