Taip LRT radijui sako klimatologas Justinas Kilpys. Tyrimus mokslininkai vykdė daugiau kaip dešimtmetį, kol galiausiai galėjo paskelbti, kad Antarktidos ledynai taip pat ėmė tirpti.

– Ką žada arba kokį signalą siunčia žmonėms Rytų Antarktidoje atsiradę tūkstančiai ežerų?

– Ilgą laiką Antarktida buvo žemynas, mažiausiai paveiktas klimato kaitos. Duomenys iš Antarktidos buvo prieštaringi – dalyje Antarktidos tikrai jau buvo stebimi klimato kaitos pokyčiai ir tirpstantys ledynai, bet Rytų Antarktida išsiskyrė tuo, kad ledo kurį laiką ten netgi daugėjo.

Dabar pasirodė naujausi duomenys. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad vis dėlto ir Rytų Antarktida taip pat šyla. Tie 8 tūkst. ežerų yra ledo tirpimo požymis. Labai panašūs ežerai susidaro ir Grenlandijoje (tai visai kitas Žemės polis).

Arktis šyla daug intensyviau ir Grenlandijoje tokie ledai stebimi jau keletą dešimtmečių. Tai pirmas kartas, kai toks didelis ledo tirpsmo ežerų skaičius pastebėtas Antarktidoje. Tai iš tikrųjų neigiamas klimato kaitos ženklas, kuris rodo, kad visa Žemės planeta šyla.

– Ar vienareikšmiškai nustatyta, kad klimatas šyla tik dėl žmonių veiklos?

– Šis klausimas nediskutuotinas. Per jau daugiau nei 30 metų sukaupta pakankamai įrodymų, kad pagrindinė priežastis, kodėl šiuo metu keičiasi Žemės klimatas, yra žmonių sukelta atmosferos tarša. Visi natūralūs procesai, dėl kurių klimatas svyruoja, paprastai užtrunka keletą dešimtmečių ar net šimtmečių. Dėl žmonių sukeltos taršos šie procesai pagreitėja ir vyksta daug intensyviau. Kai kurie mechanizmai, kurie anksčiau neveikdavo, dar paspartino tą klimato šilimą.

– Mokslininkai pastebi, kad tie 8 tūkst. ežerų atsirado 2000–2013 m. Vadinasi, procesas vyko, bet į tai nekreipta dėmesio?

– Tiesiog mokslo bendruomenė vadovaujasi principu tyrimus kaupti ilgą laiką. Kad tikrai galėtum įrodyti kažkokį teiginį, turi sukaupti gana daug duomenų. Be abejo, Antarktidos tyrimai taip pat vykdomi dešimtmečiais, kad mokslininkai galėtų užtikrintai pasakyti– taip, tie ežerai susidarė dėl ledynų tirpimo, tai greičiausiai susiję su klimato kaita, tam reikia daug įrodymų. Dėl to tai iš tikrųjų užtruko apie 10 metų. Po 10 metų tu gali gana tvirtai pasakyti – taip, Antarktidoje taip pat pastebimi klimato kaitos požymiai, tai susiję su žmonių atmosferos sukelta tarša.

– Kokiai temperatūrai vyraujant jau formuojasi ežerai Antarktidoje? Ar jie atsiranda kažkokiu kitokiu būdu?

– Be abejo, temperatūra turi įtakos. Tie ežerai sezoniški. Šiuo metu Antarktidoje artėja pavasaris ir ežerai pradės formuotis. Kai mūsų pusrutulyje vasara, ten žiema. Žiemą ežerai, be abejo, yra užšalę.

Mokslininkai naudoja palydovus, kad galėtų stebėti šiuos ežerus. Jie sezoniniai – susidaro tada, kai Antarktidoje yra vasara ir kai temperatūra pakyla aukščiau už nulį.

– Kokį poveikį ežerai turi ledo dangos stabilumui?

– Tai jau ištyrinėta Grenlandijoje, kur vyksta labai panašus procesas. Grenlandijoje šie ežerai labai paspartina ledynų suirimą ir nykimą, nes ledynuose atsiranda plyšiai, į kuriuos ežerų vanduo gali nutekėti. Dėl tokių nutekėjimų prasideda intensyvesnis paties ledyno irimas arba net jo slinkimas link vandens.

Galima įsivaizduoti – jei vanduo nuteka po ledynu, jis daug lengviau slysta paviršiumi. Taip paspartėja ledyno suirimas. Tai jau pastebėta Grenlandijoje. Tai mokslininkai pabrėžia – procesas panašus Arktyje ir Grenlandijoje. Dabar surinkti įrodymai, kad tas pats vyksta ir Antarktidoje.

– Tvirtinama, kad Grenlandijos ledo sluoksnis per 2011–2014 m. sumažėdavo 11 trl. tonų. Koks tai kiekis?

– Tai milžiniški skaičiai. Galima įsivaizduoti, kad kartais nuo Grenlandijos atskyla ledynas, kurio dydis yra kaip Niujorko Manheteno. Kasmet prarandami didžiuliai kiekiai ledo. Šis praradimas paskui prisideda prie vandenynų lygio kilimo. Milžiniškas ledo kiekis ištirpsta vandenyje ir dėl to pamažu kyla vandenynų lygis.

Tas vanduo niekur nedingsta, tik turime kitas problemas – miestai, kurie yra šalia vandenynų, tikrai turės prisitaikyti prie kylančio vandenyno lygio. Buvo pastebėta, kad tai ne tik Arkties regiono, bet ir Antarktikos problema. Jei paspartės Antarktidos ledynų tirpimas, vandenyno lygis tikrai pradės kilti sparčiau.