– Dažnas pastebi, kad keičiasi ir ekstremalėja orai. Kokie iššūkiai mūsų laukia dėl to artimiausiame dešimtmetyje?

– Iššūkių laukia įvairių visais metų laikais. Kadangi šiltos žiemos lemia ankstyvesnę vegetaciją, reiškia, šalnų pavojus išauga. Toliau sausros, karščio bangos, stiprios liūtys, kruša. O žiemos metu būtų tokie trumpalaikiai šalčių įsiveržimai, permainingi temperatūros svyravimai. Tokia jau yra kasdienybė dabar, nepastovi sniego danga, nepastovus įšalas.

– Ar galima sakyti, kad dabar tikslios orų prognozės jau yra kaip ir nebeįmanomos ir netgi sunku nuprognozuoti, koks oras bus po kelių dienų?

– Dabar orų prognozės yra gerokai tikslesnės nei buvo prieš 15-20 metų ir jų pasitvirtinimas vienos, dviejų, trijų parų laikotarpiui yra net 96 proc. Bet yra turbūt visiems aktualu krituliai. Kai jie susidaro iš konvekcinių debesų ir tada iškrenta kokių 10-20 km plotelyje, tai reiškia, kad gali viename gatvės gale palyti, kitame ne. Ir tokiu būdu atsiranda lyg ir netikslumas. Bet to numatyti tikrai neįmanoma. Čia toks tikimybės efektas atsiranda. Jeigu krituliai vietomis, reiškia, gali iškristi įvairiose miesto dalyse, bet ne vienu metu.

– Artimiausiais dešimtmečiais, jūsų nuomone, kas Lietuvai kelia didžiausią rūpestį – aukštesnė temperatūra, gausios staigios liūtys, potvyniai ar dar kažkas?

– Dabar mes pastaraisiais dešimtmečiais fiksuojame vis dažnesnes sausras. Jeigu XX a. jų buvo, skaičiuojant vidutiniškai, šešios-septynios, tai dabar per dešimt metų būna jau penkios-šešios sausros. Ir jos daro didelę žalą žemės ūkiui, upių nuotėkis nuo to priklauso. Kitas dalykas – karščio bangos. Ypatingai pastaraisiais metais pastebėjome, kad jos būna po dvi, po tris per vasaros sezoną. Tokie tropinių masių įsiveržimai lemia ir sveikatos problemas. Karščio bangų metu būna stiprios liūtys, krušos atvejai vasaros sezono metu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet jeigu skaičiuojama, kad liūčių daugės, sakot, sausrų vis tiek mes neišvengsim?

– Taip, čia yra toks paradoksas, kai kritulių kiekis pasiskirsto netolygiai per metus. Lyg ir metinį kritulių kiekį skaičiuojant, atrodo, jis nepasikeitė, bet per kelias dienas gali iškristi mėnesio kritulių norma, po to tris-penkias savaites išvis nelyti.

– Buvot minėjęs dar vieną įdomų dalyką, kad anksčiau lijo Žemaitijoje daugiau, o dabar tarsi tie lietaus debesys atkeliavo į Rytų Lietuvą. Kas čia pasikeitė?

– Čia pasikeitė vadinamasis vidutinis maksimalus paros kritulių kiekis. Jeigu jis buvo Žemaitijoje dar praėjusiame amžiuje apie 41 mm, reiškia, pati stipriausia liūtis, kokia gali būti vidutiniškai per metus, dabar tokio stiprumo liūtis yra Vilniuje. Žemaitijoje praktiškai nepasikeitė šitas maksimalus kritulių kiekis. Taigi, galima sakyti, tokios stiprios liūtys, kurios būdavo anksčiau žemaičių krašte, dabar jau ir Rytų Lietuvai būdingos.

– Ar yra kokių nors prognozių, kokia bus artimiausia vasara ar bent jos pradžia?

– Dabar yra kuriamos ilgalaikės, eksperimentinės prognozės, jos vidutinę temperatūrą prognozuoja. Tai ji numatoma aukštesnė birželio mėnesio laipsniu-pusantro už vidutinę daugiametę. O kritulių kiekis yra artimas daugiamečiam vidurkiui, reiškia, Lietuvoje birželį turėtų iškristi 60 mm kritulių.