– Ar turime gerų žinių lietuviams?

– Na, nežinau, kas mėgsta sniegą, žiemą, tai geros naujienos, bet kelininkams, vairuotojams tikrai ne itin malonios. Matome, Lietuvoje gausiai pasnigo, o šį sniegą atnešė iš vakarų atkeliavęs ciklonas, žemo atmosferos slėgio sūkurys. Pirmadienį ir antradienį sniego danga tik storėjo, o dabar ji kai kur storesnė net negu 20 cm. Yra vietovių, kur ir 21 cm pasiekė – tai Ukmergė, Vilnius, Rokiškis, Švenčionys. Na, kitur šiek tiek mažiau. Pakankamai sniego yra žemaičių aukštumoje – apie 16 cm. Kitur yra mažiau, bet vis tiek visa Lietuva padengta sniegu.

– Gausesnės sniego porcijos į Lietuvą atkeliavo dar prieš savaitgalį. Kiek jos dar galėtų tęstis? Galbūt metas valyti stogus, ne tik kelius? Nes žinome, jeigu sulauksime kritulių, jeigu šiek tiek temperatūra atšils, tada mūsų stogai tikrai patirs didžiulį spaudimą. Ką jūs matote?

– Kol kas sniegas yra purus, lengvas, o šilumos, atlydžio dar nematyti. Štai, kad ir žvelgiant į trečiadienio orų prognozę, tai naktį orus lems aukštesnio atmosferos slėgio juosta. Taigi, Lietuvoje sniego bus tikrai nedaug, jeigu pasnigs, tai labai nežymiai ir vietomis. Vėjas taip pat nurims. Bet bus šalčio – naktį daug kur minus 13, minus 18, vakariniuose rajonuose minus 5-8, o prie jūros dar keliais laipsniais turbūt šaltis švelnesnis. Rytoj dieną šiokias tokias permainas pastebėsime, atmosferos slėgis pradės kristi, vėl padaugės debesų. Bet žymesnio sniego dar nenumatoma. Pietų, pietryčių vėjas vėl pradės stiprėti, nes iš vakarų vėl po truputį artės naujas ciklonas. Taigi trečiadienį prie jūros vakarop vėjo gūsiai 15-17 m/s. Taigi, paminėjau, kad vėjas stiprėja, o sniegas lengvas, tad yra galimybė, kad dieną kai kur ir papustys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Daugiau apie pastatų stogus LNK žurnalistas kalbėjosi su būsto administravimo poskyrio patarėju Mariumi Brigmanu.

– 20 cm ir didesnė sniego danga – ar tai jau yra kritinė riba mūsų stogams, mūsų pastatams?

– Na, reikėtų įvertinti tai, kad pastatai ir stogai nėra vienodi. Reikėtų atsižvelgt į kiekvieną individualų atvejį, to pastato konstrukcijas. Tam ir yra pastatų techniniai prižiūrėtojai t. y. pastatų valdytojų paskirti asmenys, kurie tai turėtų vertinti. Savivaldybė prieš kiekvieną žiemos sezoną visiems pastatų valdytojams Vilniaus mieste išsiunčia tokį informacinį raštą dėl pastatų priežiūros žiemos metu, kad būtų skiriama daugiau dėmesio tam.

– Bet kokiems pastatams iškyla didžiausia grėsmė? Ar tiems, kurie seniau statyti, ar kur stogas neatnaujintas?

– Be abejo, didžiausią įtaką tokia sniego danga galėtų turėti senos statybos pastatams, seniai renovuotiems pastatų stogams, kur stogus laikančios konstrukcijos yra šiek tiek pažeistos ir laiko prasme seniai naudojamos. Tokiems stogams tai kelia didesnį pavojų.

– Ar yra jau šiemet ar pernai galbūt susižalojusių žmonių nuo sniego, varveklių?

– Neturiu tikslios informacijos dėl susižalojusių. Kiek aš pats pamenu, tokių pranešimų nebuvo gauta. Tačiau buvo pranešimų dėl apgadinto turto, dėl automobilių ir panašiai.

– Kas turi rūpintis pastatu? Ar tai yra bendrijos pirmininkai, atstovai, ar pats būsto savininkas, ar tai už juos turėtų padaryti savivaldybė?

– Be abejo, turto priežiūra yra savininko atsakomybė. Jeigu mes kalbam apie daugiabutį pastatą, kur yra ne vienas savininkas, toks pastatas turi valdytoją arba yra įsteigta bendrija, pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, paskirtas veikiantis administratorius. Tai būtent tie asmenys ir yra atsakingi už visus tuos priežiūros darbus. O jeigu mes kalbam apie pastatą, kuris priklauso vienam žmogui, vienam savininkui, tai ta atsakomybė tenka jam.