Lietuvos žuvininkystės tarnyba pradėjo lašišinių žuvų ženklinimą, kuriam pirmą kartą Lietuvoje bus naudojami akustiniai siųstuvai bei žuvitakių rekonstrukcijos darbus.

Būtina žuvitakių rekonstrukcija

Atėjus rudeniui ir prasidėjus žuvų nerštui, Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus specialistai kartu su Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojais pradėjo jų žymėjimą, kuriam pirmą kartą Lietuvoje bus naudojama akustinė telemetrija, pakeitusi iki tol buvusią radijo telemetriją. Šis žuvų žymėjimas vyksta kartu su Lietuvos žuvitakių rekonstrukcijos projektu.

Pasak Lietuvos Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos skyriaus vyriausiojo specialisto Andrejaus Pilinkovskio, pagrindinis projekto tikslas – apsaugoti ir plėtoti vidaus vandenų fauną ir florą prisidedant prie vandens aplinkos gerinimo, t. y. padėti praeivėms žuvims, tokioms kaip lašišos, šlakiai, upėtakiai, kiršliai ir kt., migracijos ir neršto metu pasiekti aukštupiuose esančias neršti tinkamiausias vietas.

„Šis projektas yra išties labai svarbus Lietuvos upių faunai ir florai, nes kadaise, dar Sovietų sąjungoje statyti žuvitakiai apgriuvo, o jų efektyvumas ženkliai sumažėjo. Jais tapo itin sudėtinga migruoti žuvims. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta pradėti žuvitakių rekonstrukcijos darbus. Pradėjome nuo pačių svarbiausių, ir šiemet baigėme dviejų žuvitakių rekonstrukciją - prie Rokantiškių ir Sausdravo upių užtvankų. Šiais metais bus pastatytas ir Kražantės žuvitakis. Tačiau jais neapsiribosime ir sieksime rekonstruoti visus Lietuvos žuvitakius“, - sako A. Pilinkovskis.

Pasak specialisto, visuose atnaujintuose žuvitakiuose bus atlikti tam tikri moksliniai stebėjimai, kurie leis įvertinti jų efektyvumą.

„Mokslininkams būtina žinoti, ar žuvis migruoja žuvitakiu, ar neveltui jis buvo pastatytas, kur žuvys keliauja praplaukusios žuvitakiu ir t.t. Šie duomenys mums leis savo darbą paversti dar efektyvesniu“, - pasakoja mokslininkas.

Pirmąkart naudojama akustinė įranga

Tam, kad tyrėjai galėtų gauti tikslius žuvų migracijos duomenis, yra naudojama stebėjimo įranga. Šiemet pirmą kartą Lietuvoje tokiems tyrimams bus pasitelkta akustinė telemetrija.

Pasak šiam projektui akustinius siųstuvus tiekiančios „Elsis TS“ kompanijos direktoriaus Dariaus Imbraso, šie siųstuvai yra sekantis technologinis žingsnis.

„Anksčiau Lietuvoje buvo naudojama radijo telemetrija, tačiau šiemet žuvininkystės tarnyba įsigijo naują, akustinę telemetrijos įrangą, kuri kasdien vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Šio tipo siųstuvai gali būti naudojami tiek gėlame vandenyje, tiek ir jūrose ar vandenynuose, kur yra visiškai kitoks vandens sūrumas. Jie pateikia itin tikslius duomenis“, - dėsto „Elsis TS“ generalinis direktorius D. Imbrasas.

Žuvivaisos specialisto A. Pilinkovskij teigimu, šie siųstuvai bus išdėstyti keliose žuvitakio vietose.

„Imtuvus išdėstysime keliose vietose: žemiau žuvitakio, kad fiksuotų žuvį, kuri į jį įplaukia, taip pat pačiame žuvitakyje, kad žinotume, kiek laiko žuvis jame užtrunka bei už jo, kad matytume, kiek laiko žuviai užtrunka adaptuotis po žuvitakio vandens telkinyje“, - pasakoja mokslininkas.

Sužymėta 30 lašišinių žuvų

Šalia akustinių imtuvų, tyrimams yra naudojami ir vidiniai žuvų žymekliai, kurie į žuvį yra implantuojami operacijos metu, ir siunčia signalus į imtuvus. Tyrimams bus sužymėta 30 lašišinių žuvų. Jos bus stebimos tris savaites.

„Lašišinių žuvų, lašišų ir šlakių nerštas prasideda rudenį, kai vanduo atšąla. Kol kas upėse daugiausiai pasitaiko šlakiai. Dabar jie atranda savo teritoriją, ją paruošia nerštui: valo žvyrą ir akmenukus nuo paviršiaus tam, kad patelės išmesti ikrai gerai priliptų prie akmenų, o tada patinas juos apvaisintų. Kitais metais pavasarį iš jų išsirita lervutės. Šlakio ir lašišų neršto metu kitos žuvys tarsi pasislepia, taip būna visada, todėl pagauname tik mums reikalingas žuvis“, - sako A. Pilinkovskij.

Norėdami pagauti žuvis, mokslininkai naudoja specialią elektros įrangą, kuriai leidimus išdavė Aplinkos apsaugos ministerija.

„Žuvis gaudome specialiomis elektrinėmis gaudyklėmis, kurioms tik mes vieninteliai turime leidimus. Jos visos atitinka visus metrologinius reikalavimus. Gaudant su šiuo aparatu naudojame kintamą impulsinę srovę nuo 20 iki 50 hz. Kuo daugiau bangų praeina per žuvies ilgį, tuo ji labiau yra veikiama elektros. Tarkime, jei gaudome lašišas, tai 2-3 cm ilgio žuvytė net nereaguos į srovę, nes jos ilgis mažesnis nei bangos. Kuo didesnė žuvis, tuo ji jautresnė elektros srovei“, - teigia specialistas.

Pagauta žuvis yra užmigdoma kubile su specialiais anestetikais, kurie parenkami pagal jos rūšį. Tada žuvis išmatuojama, pasveriama ir guldoma ant operacinio stalo. Įsitikinus, kad žuvis užmigdyta, jai papilvėje daromas pjūvis ir įstatomas nedidelis siųstuvėlis.

„Pjūvis daromas toje vietoje, kur yra mažiausiai kraujagyslių. Vėliau jis užsiūnamas vandenyje tirpiais siūlais, o pjūvio vieta dezinfekuojama, kad žuvis neužsikrėstų įvairiomis ligomis ar prie jos neprikibtų infekcijos. Galiausiai žuvis dar palaikoma kubile su vandeniu, kuris yra prisotintas deguonies, apie 5-10 minučių, ir paleidžiama atgal į upę ar ežerą. Atlikti tyrimai uždarose recirkuliacinėse sistemose parodė, kad mūsų naudojamas specialus skystis žuvims neleidžia užsikrėsti ir visos jos puikiai gyvena po šių nesudėtingų operacijų“,- tikina mokslininkas.

Lietuvoje žuvų gausėja 

Atliekami tyrimai padeda stebėti Lietuvos upių ir ežerų žuvų populiacijų kitimus. Specialistų teigimu, paskutinių metu tyrimai rodo, kad Lietuvos vandens telkiniuose žuvų gausėja.

„Pagal statistiką, kiekvienais metais lašišinių žuvų gausėja, ir tai žino jau ne tik Lietuvos žvejai, bet ir žvejai iš kaimyninių šalių. Kiek žinau, nemažai jų atvyksta iš Lenkijos. Esu matęs, kai žvejai pagauna 15 ir 20 kg svorio lašišas, tai tikrai gražios žuvys, su kuriomis smagu pakovoti.  Žuvivaisos skyriaus tikslas ir yra dar labiau gausinti šią populiaciją. Mes pavasarį ir rudenį atliekame įžuvinimo darbus ir išleidžiame  paaugintus jauniklius. Tai duoda labai ženklų rezultatą, o kadangi kiekvienais metais žuvų gausėja, mes galime pagauti daugiau reproduktorių, todėl ir mūsų išleidžiamų žuvų kiekis didėja. Svarbu ir tai, kad auga ir retų bei vertingų žuvų populiacijos, kaip eršketų ar ungurių“, - žuvų prieaugio priežastis vardina A. Pilinkovskij.

Tačiau specialistas pastebi, kad norint sėkmingai tęsti pradėtus darbus, būtina ir žvejų bendruomenės pagalba ir parama.

„Kol kas žvejai lašišas pagauna tik didelėse Lietuvos upėse – Nemune ir Neryje, tačiau krentant vandens ir oro temperatūrai, lašišos pradės migruoti į šių didelių upių intakus, o tada žvejai pradeda jas gaudyti kur kas aktyviau. Kartais į jų rankas patenka ir pažymėtos žuvys, todėl dabar žuvis žymime ne tik vidiniais, tačiau ir išoriniais žymekliais, kad juos matytų žvejai. Labai prašau visų, jei pagaunate pažymėtą žuvį – paleiskite ją atgal, nes mums yra labai svarbūs šie duomenys“, - prašo  Lietuvos Žuvininkystės tarnybos atstovas.