Parodoje lankėsi ne tik medžiotojai su šunimis, bet ir Gyvūnų gerovės iniciatyvų (GGI) savanoriai, Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) inspektoriai. Jie, gyvūnų sergėtojų teigimu, užfiksavo nemenkų pažeidimų – renginyje demonstruoti šunys su trumpintomis uodegomis.
Sako patyrę spaudimą
LMŽD surengtoje parodoje pasirodė netikėti svečiai. GGI skelbia, kad drauge su VMVT atstovais vyko į LMŽD parodą ne ja grožėtis, o fiksuoti faktų.
Nuojauta gyvūnų teisių gynėjų nenuvylė. Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalytame įraše pažymima, kad, vos prasidėjus Jagdterjerų klubo jaunimo ringui, pastebėta, jog iš trijų dalyvių du šunys buvo su akivaizdžiai trumpintomis uodegomis.
GGI plačiai aprašo ir renginyje tvyrojusią nuotaiką: „VMVT inspektoriams pradėjus fiksuoti pažeidimą, vienas iš dalyvių su šunimi pasišalino. Keistas sprendimas, žinant, kad dalyvavimas jau užfiksuotas vaizdo registratoriumi.
Tačiau liūdniausia – ne bandymai išvengti atsakomybės, o pati renginio atmosfera. Pasklidus žiniai apie kontrolierių vizitą, mūsų komanda patyrė „augalotų organizatorių“ spaudimą. Priekaištai, kad „sugadinome šventę“, puikiai iliustruoja kai kurių bendruomenių požiūrį: jiems šventė yra svarbiau už gyvūno gerovę ir teisės aktų laikymąsi.“
GGI teigimu, medžiotojų parodoje savo veislę reprezentavo ir Lietuvos heideterjerų augintojų klubas, kurio, gyvūnų sergėtojų pastebėjimu, šunys taip pat buvo trumpintomis uodegomis.
„Augintojų argumentai – archajiški: esą uodegos trumpinamos, kad šuo nenusilaužtų jos lįsdamas į urvus“, – stebėjosi savanoriai, kovojantys už gyvūnų teises.
Uždrausta seniai
VMVT savo ruožtu paaiškina, kad gyvūnų kupiravimas (ausų ar uodegų karpymas – red. past.) uždraustas visose ES šalyse.
Lietuvoje nuo 2004 m. taip pat draudžiama kupiruoti gyvūnus.
Pagal galiojantį Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas ir kt.) yra laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais.
Išimtis taikoma gyvūnų kastravimui ir kitiems teisės aktuose numatytiems atvejams arba kai veterinarinės procedūros atliekamos veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.
VMVT taip pat pažymi, kad asmuo, auginantis šunį, kuriam kirpta uodega ar ausys, gali sulaukti teisinės atsakomybės.
Taigi, ir LMŽD parodoje demonstruotų „patobulintų“ šunų savininkams gali grėsti teisinė atsakomybė.
VMVT jau pradėjo tyrimą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Jei pažeidimai pasitvirtins, gali būti taikomos sankcijos pagal ANK 346 str. Bauda gali siekti iki 300 eurų.
Joks veterinarijos gydytojas Lietuvoje negali profilaktiškai trumpinti uodegos. Jeigu ją reikia trumpinti, tai daryti galima tik aiškiai pagrindus, tarkime, kad augintinis patyrė traumą ir pagydyti yra neįmanoma.
Ką sako veterinarai
GGI savanoriai taip pat kėlė klausimą, ar uodegų lūžiai iš tiesų yra tokia masinė problema, ar tai tik patogus skydas, norint pateisinti žalojimą dėl estetinių sumetimų?
Pasiteiravome veterinarijos gydytojų, kokia jų patirtis su medžiokliniais šunimis ir jiems iškilusiomis traumomis?
Susisiekus su Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) vadove Vilma Zigmantaite ir uždavus jai šį klausimą, ji į gautą užklausą sureagavo rimtai. Sakė norinti šia tema pakalbinti kolegas veterinarus ir kai tik gaus jų atsakymus – susisieks.
Po kelių valandų vėl bendraujame su Vilma. Ji pasakoja, kad į veterinarų rankas patenka šunų su uodegų traumomis, tačiau jos nesusijusios su medžioklėmis.
„Dar prieš uždraudžiant kupiruoti šunų uodegas ir ausis, buvome atlikę veterinarijos gydytojų apklausą, kaip dažnai pasitaiko uodegų, ausų traumos, dėl kurių jas tenka trumpinti ar šalinti. Tai itin reti atvejai, jų pasitaiko vos 2–3 kartus per metus. Ir tai nutikdavo ne medžiokliniams šunims. Tos traumos susijusios su prispaudimais, įkandimais ir pan. Noriu aiškiai pasakyti, kad mes, veterinarai, esame prieš profilaktišką ausų ar uodegų šalinimą“, – tiesiai šviesiai sako V. Zigmantaitė.
Ji taip pat stebėjosi, kodėl vieni medžiokliniai šunys neva nusilaužia uodegas lįsdami į urvus, o kitiems medžiokliniams šunims, pavyzdžiui, taksams ar bigliams, niekas uodegų nekarpo ir apie tai net nediskutuoja.
Kam reikalinga uodega?
Ji taip pat pabrėžia, kad šunimis uodega reikalinga lygiai taip pat, kaip ir kiti organai. Uoga šunims reikalinga ir kaip navigacijos priemonė, ji padeda jiems balansuoti. Štai, tarkime, šuniukui bėgant, uodega padeda lengviau atlikti posūkį.
Uodega šunims yra ir komunikacijos priemonė. Vizginama, sustingusi ar pabrukta uodega – šunų kūno kalba, kurią supranta ne tik jų šeimininkas, bet ir gentainiai.
„Joks veterinarijos gydytojas Lietuvoje negali profilaktiškai trumpinti uodegos. Jeigu ją reikia trumpinti, tai daryti galima tik aiškiai pagrindus, tarkime, kad augintinis patyrė traumą ir pagydyti yra neįmanoma. Jokiu būdu negalima to daryti visai šuniukų vadai ar atskiriems šuniukams dėl mados ar pan.“, – akcentuoja LVGA vadovė V. Zigmantaitė.
Mes netoleruojame jokių nelegalių intervencijų į gyvūnų sveikatą ar išvaizdą, todėl aktyviai šviečiame narius ir glaudžiai bendradarbiaujame su kontroliuojančiomis institucijomis, kad medžioklinė kinologija vystytųsi nepažeidžiant etikos ir teisės normų.
Supažindino su taisyklėmis
Šunys prikirptomis uodegomis ir ausimis negali dalyvauti šunų parodose. Pasidomėjome, kodėl LMŽD uždegė žalią šviesą tokių šunų šeimininkams, nors įstatymai to neleidžia.
LMŽD direktorius Laimonas Daukša teigia, kad renginys buvo atviras, jį galėjo aplankyti bet kas, tiek su šunimis, tiek be, o už gyvūno būklę ir dokumentų atitiktį tiesiogiai atsako jo savininkas.
„Kaip jau minėjome, šis renginys buvo viešas, jame lankėsi daug ne parodos dalyvių, už kurių augintinius organizatoriai negali atsakyti. LMŽD, kaip atsakinga medžioklinės kinologijos tradicijas puoselėjanti organizacija, savo veikloje griežtai vadovaujasi LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu.
Mes netoleruojame jokių nelegalių intervencijų į gyvūnų sveikatą ar išvaizdą, todėl aktyviai šviečiame narius ir glaudžiai bendradarbiaujame su kontroliuojančiomis institucijomis, kad medžioklinė kinologija vystytųsi nepažeidžiant etikos ir teisės normų“, – pabrėžia L. Daukša.
Patys kviesis VMVT
Jis tęsia, kad, nors gegužės 9 d. vykusios parodos dalyviai iš anksto buvo supažindinti su taisyklėmis, draudžiančiomis dalyvauti šunims su trumpintomis uodegomis, o už šį pažeidimą numatytas šalinimas iš renginio, buvo užfiksuota, kad iš daugiau nei 100 dalyvių trys galimai padarė pažeidimus, apie kuriuos buvo sužinota tik renginio metu.
„Po užfiksuotų atvejų renginio pradžioje nedelsiant ėmėmės papildomų kontrolės priemonių, o visą tyrimui reikalingą medžiagą jau pateikėme VMVT.
Šis nutikimas tik dar kartą parodo, kad šiuo metu trūksta valstybinio reguliavimo, kaip parodų organizatoriai turėtų užtikrinti kontrolę, kai vien vizualinės apžiūros nepakanka, todėl ateityje į renginius planuojame kviestis VMVT atstovus.
Svarbu pažymėti, kad vizualinis šuns vertinimas nebūtinai reiškia įstatymo pažeidimą: dalis šunų į Lietuvą įvežami iš šalių, kur ši procedūra yra legali, o kiti gimsta su genetiškai paveldėta trumpa uodega.
Mūsų priminimas visuomenei išlieka aiškus: esamo reguliavimo laikytis privalu, todėl griežtinsime ne tik dalyvių, bet ir renginių lankytojų patikrą ir to paties reikalausime iš kiekvieno savininko, kad būtų gerbiamos tiek įstatymo, tiek parodos taisyklių nuostatos“, – žada L. Daukša.
Naujausi komentarai