Viena svarbiausių priežasčių, pasak VMT miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, – susidariusios medžių kenkėjams plisti palankios klimato sąlygos.

Pernai kritulių kiekis gerokai viršijo klimatinę normą, o šiemet ilgalaikės sausros ir kaitros buvo pasiekusios net stichinį lygį.

Pagrindinis pušų džiūvimo kaltininkas – viršūninis žievėgraužis, kinivarpoms priskiriamas apie 3 mm dydžio vabaliukas.

Kaimyninėse šalyse dėl masinio jo išplitimo pušys masiškai džiūsta jau kelintus metus. Ypač rimta padėtis Baltarusijoje. Ir šioje šalyje, ir Lenkijoje po 2015 m. stiprios sausros prasidėję pušynų džiūvimai tebesitęsia.

Kadangi medžiams nuo šio kenkėjo apsaugoti nėra veiksmingų insekticidų, vienintelė priemonė – laiku vykdyti sanitarinius miško kirtimus. Jeigu pušų spygliai pradeda ruduoti, tai rodo, kad medžių lajose viršūninio žievėgraužio jaunoji karta jau pasiekė suaugusio vabalo stadiją. Kenkėjus dar galima „pagauti“, jeigu tokie medžiai nupjaunami, kirtimo atliekos išvežamos ar susmulkinamos į skiedras, o vabalų apnikta mediena išgabenama iš miško. Taip galima sunaikinti iki 60 proc. žievėgraužių.

„Tik laiku iškirtus pažeistus medžius ir teisingai sutvarkius kirtimo atliekas, galima stabdyti pavojingų kenkėjų plitimą miškuose, o iš paruoštos medienos gauti didesnės naudos“, – sakė V. Vasiliauskas.