Mokslininkai perspėja: kai kurie augalų grybeliai jau gali užkrėsti ir žmones Pereiti į pagrindinį turinį

Mokslininkai perspėja: kai kurie augalų grybeliai jau gali užkrėsti ir žmones

2026-05-23 12:45 diena.lt inf.

Mintis, kad žmonės gali užsikrėsti augalų ligomis, ilgą laiką atrodė kaip mokslinės fantastikos scenarijus. Tačiau mokslininkai teigia, kad tokia galimybė iš tiesų egzistuoja, nors tokie atvejai išlieka itin reti. Apie tai rašo „Live Science“.


<span>Mokslininkai perspėja: kai kurie augalų grybeliai jau gali užkrėsti ir žmones</span>
Mokslininkai perspėja: kai kurie augalų grybeliai jau gali užkrėsti ir žmones / DI sugeneruota nuotr.

Ekspertai aiškina, kad fitopatogenai – tai virusai, bakterijos, grybeliai ir kiti mikroorganizmai, sukeliantys augalų ligas. Jie gali prasiskverbti į augalo audinius, plisti jo ląstelėse, sutrikdyti fotosintezę, sukelti vytimą, spalvos pakitimus, auglius ar net visiškai sunaikinti augalą. Skaičiuojama, kad apie 85 proc. visų augalų ligų sukelia būtent grybeliai.

Nepaisant to, dauguma tokių patogenų žmonėms rimtos grėsmės nekelia. Medicinos mikrobiologė dr. Soma Dutta aiškina, kad infekcijų perdavimas iš augalų žmonėms yra labai retas dėl esminių biologinių skirtumų tarp organizmų.

Augalų patogenai evoliucionavo taip, kad galėtų prasiskverbti pro standžias augalų ląstelių sieneles, sudarytas iš celiuliozės ir hemiceliuliozės. Tuo tarpu žmogaus ląstelės turi visiškai kitokią struktūrą – jas saugo lipidinės membranos ir imuninę reakciją sukeliantys receptoriai. Dėl to dauguma augalų mikroorganizmų paprasčiausiai neturi mechanizmų patekti į žmogaus organizmą.

Dar vienas svarbus apsauginis barjeras – kūno temperatūra. Dauguma augaluose gyvenančių grybelių ir bakterijų geriausiai dauginasi maždaug 25 laipsnių Celsijaus temperatūroje, todėl žmogaus organizmas jiems dažniausiai yra per karštas išgyventi.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad egzistuoja ir išimčių.

2023 metais Indijos gydytojai aprašė pirmą žinomą žmogaus užsikrėtimo grybeliu Chondrostereum purpureum atvejį. Šis grybelis paprastai užkrečia augalus ir sukelia vadinamąją sidabraligę.

Infekcija buvo nustatyta 61 metų vyrui, dirbusiam augalų mikologu ir daugelį metų turėjusiam nuolatinį kontaktą su grybeliais, augalais bei pūvančia mediena. Į medikus jis kreipėsi dėl nuolatinio kosulio, gerklės skausmo ir rijimo sunkumų.

Apžiūros metu gydytojai šalia jo trachėjos aptiko abscesą, o tyrimai parodė grybelio sporų buvimą organizme.

Tyrėjai mano, kad dėl ilgalaikio profesinio kontakto vyras galėjo įkvėpti itin didelį kiekį sporų. Nors grybelis paprastai neišgyvena žmogaus kūno temperatūroje, šiuo atveju jam pavyko prisitaikyti ir suformuoti koloniją organizme. Po gydymo priešgrybeliniais vaistais pacientas visiškai pasveiko.

Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurios augalinės bakterijos gali būti pavojingos žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Pavyzdžiui, bakterija Pantoea agglomerans, kuri užkrečia ryžius, kukurūzus ir sorgus, gali sukelti rimtų komplikacijų, jei patenka į žmogaus kraują.

Kita bakterija – Burkholderia – sukelia svogūnų ir ryžių puvimą. Kai kuriais atvejais ji buvo aptikta pacientams, sergantiems cistine fibroze. Tokia infekcija gali sukelti plaučių uždegimą, kraujo užkrėtimą ar net mirtį.

Tyrėjai taip pat daug dėmesio skiria bakterijai Pseudomonas aeruginosa, kuri sukelia minkštą salotų ir bulvių puvinį. Ji buvo aptikta ligoninėse, kur užkrėtė pacientus, patyrusius sunkius nudegimus, sergančius vėžiu, AIDS ar turinčius itin nusilpusią imuninę sistemą.

Ypač daug diskusijų kelia augalų virusai.

Prancūzijos mokslininkai tyrė paprikų minkštųjų dėmių virusą – augalų patogeną, sukeliantį paprikų vytulį. Tyrimo metu šio viruso RNR buvo aptikta daugiau nei 400 žmonių išmatų mėginiuose.

Virusą turėjusiems žmonėms dažniau pasireiškė karščiavimas ir niežulys. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad kol kas nėra tiesioginių įrodymų, jog būtent šis virusas sukėlė simptomus.

Tyrėjai taip pat analizavo tabako mozaikos virusą, kuris užkrečia tabako lapus. Jis buvo aptiktas cigaretėse ir rūkančiųjų seilėse, o ankstesni tyrimai viruso pėdsakų rado ir plaučių vėžiu sergančių žmonių biopsijose.

Tačiau šiuo metu nėra įrodymų, kad šis virusas tiesiogiai sukelia vėžį.

Ekspertai pabrėžia, kad sunkios ar net mirtinos infekcijos, susijusios su augalų patogenais, išlieka labai retos ir dažniausiai paveikia tik žmones, kurių imuninė sistema yra stipriai nusilpusi.

Vis dėlto mokslininkai mano, kad klimato kaita ir globalinis atšilimas ateityje gali pakeisti situaciją. Kylanti temperatūra gali paskatinti kai kurių patogenų prisitaikymą prie šiltesnių sąlygų, todėl neatmetama galimybė, kad tokių infekcijų tyrimai artimiausiais metais taps dar aktualesni.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų