Pereiti į pagrindinį turinį

Mokslininkai: stambiųjų mėsėdžių nykimas kenkia ekosistemoms

2014-01-10 13:48
BNS inf.
Mokslininkai: stambiųjų mėsėdžių nykimas kenkia ekosistemoms
Mokslininkai: stambiųjų mėsėdžių nykimas kenkia ekosistemoms / "Kokteilio" archyvo nuotr.

Stambiųjų mėsėdžių, tokių kaip liūtai, vilkai arba pumos, laipsniškas nykimas kelia pavojų pasaulio ekosistemoms, mokslininkai perspėjo penktadienį, paraginę išsaugoti tuos plėšrūnus.

Ištyrus padėtį 31 stambiųjų mėsėdžių rūšies populiacijose, paaiškėjo, kad daugiau nei 75 proc. jų nyksta, o 17 rūšių arealas dabar nesudaro nė pusės ankstesnės jų paplitimo teritorijos, sakoma studijoje, kuris buvo sausio 10 dieną paskelbta JAV žurnale „Science“.

Stambieji mėsėdžiai jau beveik visiškai išnaikinti išsivysčiusiose šalyse, įskaitant Vakarų Europą ir Jungtines Valstijas.

Pasak mokslininkų, stambieji plėšrūnai nyksta visame pasaulyje, tačiau ekspertai pažymi, kad tie gyvūnai atlieka esminį vaidmenį, palaikant trapią pusiausvyrą ekosistemose.

„Pasaulio mastu prarandame stambiuosius mėsėdžius“, – sakė šios studijos pagrindinis autorius Williamas Ripple'as (Viljamas Riplas), Oregono valstijos universiteto Miškų ekosistemų departamento profesorius.

„Daugeliui jų gresia pavojus, – pridūrė mokslininkas. – Jų arealai traukiasi. Daugeliui tų gyvūnų gresia išnykti – lokaliai arba pasaulio mastu. Ironiška, kad jie nyksta kaip tik tuo metu, kai mes sužinome apie svarbų ekologinį poveikį.“

Amerikos, Europos ir Australijos mokslininkai, prisidėję prie šio tyrimo, sakė, kad atėjo laikas paskelbti pasaulinę iniciatyvą tų gyvūnų grąžinimui į gamtą ir jų populiacijų atkūrimui, kuri galėtų būti grindžiama Europos stambiųjų mėsėdžių iniciatyva.

Ta pelno nesiekianti mokslinių tyrimų grupė, susijusi su Tarptautine gamtos studijų sąjunga (IUSN), siekia reintrodukuoti vilkus, lūšis ir rudąsias meškas jų natūraliose buveinėse.

W.Ripple'as ir jo kolegos peržiūrėjo paskelbtus mokslinius straipsnius ir sutelkė dėmesį į septynias rūšis kurių poveikis ekosistemoms buvo plačiau ištyrinėtas. Tyrėjų taikiklyje atsidūrė Afrikos liūtai, Eurazijos lūšys, Šiaurės Amerikos pumos, vilkai, jūrinės ūdros ir dingai.

Įvairūs tyrimai rodo, kad sumažėjus pumų ir vilkų JAV Jeloustono nacionaliniame parke, pagausėjo gyvūnų, kurie minta medžių lapais ir krūmų šakelėmis, tokių kaip elniai ir briedžiai. Dėl to buvo sutrikdytas augalijos atsinaujinimas ir įvyko pokyčių paukščių bei smulkiųjų žinduolių populiacijose, pažymėjo mokslininkai.

Europos sumažėjus lūšių pernelyg pagausėjo stirnų, rudųjų lapių ir kiškių populiacijos, tuo tarpu Afrikoje nykstant liūtams ir leopardams dramatiškai pagausėjo pavianų anubių, kurie kelia grėsmę žemės ūkio pasėliams ir naminiams gyvuliams.

„Gamtoje viskas tampriai susiję, – sakė W.Ripple'as. – Darbai Jeloustone ir kitose vietose rodo, kaip viena rūšis veikia kitą įvairiais būdais.“

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų