Įkeltus dirbtinius lizdus juodieji gandrai dažniausiai dar suka patys, todėl lizdas gali sverti iki tonos, pasakoja lizdaviečių gamintojas Darius Musteikis. Jo teigimu, norint išsaugoti šiuos paukščius, reikia išsaugoti ir tokius lizdus galinčius išlaikyti senus medžius.

„Netinka vieta, kur nėra rimtų medžių – stambių ąžuolų, senų klevų. Juodasis gandras mėgsta rimtą medį – seną ąžuolą ar klevą, didelę eglę. Turi būti rimtas lizdas ir rimtas medis, galintis išlaikyti didelį lizdą, nes lizdo svoris kartais gali siekti iki tonos. Žinoma, tai – senieji, didieji lizdai“, – LRT Radijui sako D. Musteikis.

Anot jo, susukti tokį dirbtinį lizdą, skaičiuojant medžiagų, dviejų aukštalipių ir transportavimo kainas, jei darbas atliekamas savarankiškai, nesamdant įmonės, atsieina daugiau kaip 500 eurų.

Portalui LRT.lt D. Musteikis nurodė, kad praėjusį antradienį jau buvo patikrinti visi įkelti dirbtiniai lizdai. 51 vietoje, kur galėtų įsikurti juodasis gandras, buvo užimti devyni lizdai. Ereliui žuvininkui Lietuvoje įkelti aštuoni lizdai trijose vietose. Viename iš lizdų jau apsigyventa, jJame erelis žuvininkas augina du vaikus.

– Kiek tokių lizdų Lietuvoje iškelta?

– Lietuvoje iškelta 168 lizdai, iš kurių – aštuoni skirti ereliams žuvininkams, aštuoni – jūriniams ereliniams. Visi kiti – juodiesiems gandrams, bet potencialiai iš tiesų padaryta 51 vieta. Vienoje vietoje gali būti 2–4 lizdai. 0,3–0,5 km spinduliu gali būti įkelti keturi lizdai.

Buvo tokių atvejų, kai seną avarinį juodojo gandro lizdą keitėme, vietoje jo padarėme naują, o aplink pastatėme dar tris. Praėjusiais metais, kai patikrinau visus lizdus Lietuvoje – tiek tuos, kuriuos įkėlė mūsų komanda, tiek tuos, kuriuos įkėlė kita, 51 vietoje buvo užimti šeši lizdai. Šie gandrai užaugino 15 ar 16 vaikučių.

Šiuo metu stengiamės tik apžiūrėti lizdus, į juos nelipame, nes gandriukai dar maži. Tokiu atveju prie lizdo neiname. Iš gerokai toliau stebime, ar lizdas užimtas, ar ne, nes šie paukščiai labai bijo trikdymų, ypač – žmogaus. Dėl to jie gali neperėti.

– Kiek žinau, Jūsų naudojama įranga – ne grožiui. Ar reikia dar kažko, kad galėtum taip aukštai karstytis?

– Tokia veikla nepatarčiau užsiimti net suaugusiems žmonėms. Nederėtų kelti lizdų tokiame aukštyje. Tai – labai pavojinga. Be to, reikia turėti specialią įrangą: įvairius karabinus, kilpas, virves ir t. t. Be tokios įrangos įlipti į aukštą medį praktiškai neįmanoma.

Dirbant tokiame aukštyje, pirmiausia reikia išlaikyti aukštalipių egzaminus. Jų darbas – labai pavojingas. Negali būti klaidų. Užlipę į medį, visada pasidarome dvi ar tris apsaugas. Jei nutrūktų virvė ar nutiktų kas nors kita, mus apsaugotų viršuje padarytos papildomos apsaugos, t. y. papildomos virvės, kurias prisirišame.

Mums tikrai nieko nenutiktų, bet tai – profesionalumas. Tam reikalinga didelė patirtis. Žmonės, kurie tai daro, privalo turėti praktikos. Tik tada galima dirbti. Aš pradėjau dirbti nemokėdamas tokių dalykų, bet išlaikiau egzaminus, turiu gerą kolegą, kuris man padėjo įgyti patirties. Nuo to laiko prasidėjo darbas. Reikia nebijoti aukščio.

– Jus Lietuvoje žino kaip žmogų, keliantį lizdus ir gaminantį inkilus. Tai – Jūsų pagrindinė profesija?

– Taip. Šia sritimi susidomėjau 1986 m. Taigi jau praėjo beveik 30 metų. Išėjo taip, kad pagrindinis mano pomėgis virto profesija, smulkiu verslu, nes gaminu inkilus visiems paukščiams, kurie gyvena inkiluose: pelėdoms, dančiasnapiams, klykuolėms, zylėms, varnėnams. Mano hobis – paukščiai, ornitologija, paukščių apsauga.

Kaip žinote, miškus stipriai kerta. Jeigu neapsaugosime jūrinių erelių, erelių žuvininkų, juodųjų gandrų, ateis laikas, kai jų nebeturėsime. Norint juos išsaugoti, tam tinkamose vietose reikia daryti dirbtines lizdavietes. Tokius paukščius Lietuvoje išsaugosime.

Įkeltus lizdus juodieji gandrai turi susirasti. Greičiausia tai padaro jaunikliai, kurie išskrenda iš Lietuvos žiemoti, grįžta, apsižiūri teritoriją, randa porą ir su ta pora pradeda gyventi. Bet tam reikia laiko. Pagal biologo Rimgaudo Treinio skaičiavimus, reikia maždaug penkerių metų, kad lizdas apsibūtų, gandrai jį apsižiūrėtų.

Šie lizdai padaryti taip, kad stovės maždaug 10 metų, nebent vėjas nulauš medį, todėl po penkerių metų jau galėsime atsakyti į klausimą – ar mūsų darbas pasiteisino, ar juodųjų gandrų tose teritorijose padaugėjo. Šiuo metu visoje Lietuvoje, manau, yra apie 300 perinčių porų.

– Kada išskris gandriukai?

– Juodieji gandrai lizdus palieka maždaug liepos 18–20 d., bet toli neskrenda. Jie ima skraidyti aplink, tupia ant lizdo teritorijoje esančių šakų. Iš Lietuvos juodieji gandrai išskrenda šiek tiek anksčiau nei baltieji – maždaug antrą rugpjūčio savaitę. Mūsų suaugę baltieji gandrai pradeda išskristi apie rugpjūčio 20–25 d. Jaunikliai skrenda anksčiau.

– Kuo juodieji gandrai maitina vaikus?

– Juodieji gandrai vaikus maitina įvairiai: varliagyviais, smulkiomis žuvytėmis iš upelių, balų, moliuskais ir t. t. Tai priklauso nuo jauniklio dydžio. Jeigu jaunikliai mažiukai, maitinama mažomis žuvytėmis, kurios gyvena visokiuose upeliuose. Kai jaunikliai didėja, didėja ir maisto poreikis. Tuomet gandrai gaudo didesnes varles ir kitus gyvius.

Baltieji gandrai – atvirų pievų paukščiai. Jie priklauso nuo kultūrinio landšafto – gali misti pelėmis, paukščiukais, galbūt gali sulesti net ir mažus kiškiukus. Taip pat lesa gyvates, žalčius. Juodojo gandro maisto racionas truputį kitoks. Kadangi jis labai vengia žmonių, pastebėti jį gamtoje labai sunku. Be to, jis – miško, o ne žmogaus sukultūrinto kraštovaizdžio paukštis.

Suręsti lizdą, skaičiuojant medžiagų kainą, dviejų aukštalipių darbą ir atvažiavimą į bet kurią Lietuvos vietą, kainuoja apie 1,8 tūkst. litų. Tai – tik medžiagų, darbo ir atvažiavimo suma.

– Tai – maždaug 500 eurų?

– Taip, bet tiek kainuos, jei kelsime patys. Jei tai darysime su bendrove, kai žmonės bus oficialiai įdarbinti, bus mokami atlyginimai, lizdo kaina išaugs tris keturis kartus. Dažniausiai vieta parenkama pagal tai, kur lizdas buvo anksčiau.

Kartais parenkame panašią vietą kitose vietose, kur bandome privilioti gandrą. Jam netinka vieta, kur nėra rimtų medžių – stambių ąžuolų, senų klevų. Juodasis gandras mėgsta rimtą medį – seną ąžuolą ar klevą, didelę eglę. Turi būti rimtas lizdas ir rimtas medis, galintis išlaikyti didelį lizdą, nes lizdo svoris kartais gali siekti iki tonos. Žinoma, tai – senieji, didieji lizdai. Pavyzdys – turėjome aštuonerių metų senumo gandro Plungės rajone, netoli Stalgų miško, stebėjimo duomenis. Jam iškėlėme dirbtinį lizdą, ir jis kitais metais jame apsigyveno, užaugino tris vaikus.

– Ar į dirbtinį lizdą jie patys nieko nekrauna, netobulina?

– Lizdus jie sukasi, krauna patys. Taip pat – taiso, remontuoja, jei lizdas nuslysta ant šono. Mūsų lizdas paruošiamas taip: ant metalinės platformos susukame, padarome lizdą, bet ant jo gandrai dar susuka savo. Mūsų lizdai tokie, kad gali išlaikyti didelį svorį.

Gandrai turi savo teritorijas. Tarp lizdų, gandrų porų teritorijų, gali būti 30–35 km. Jei gandras grįžta į svetimą mišką, tinkamą jam gyventi, bet neranda dirbtinių lizdų, bando suktis pats – susiranda medį ir pradeda sukti lizdą. Juodieji gandrai nėra dideli statybininkai. Jie susikrauna lizdus ant šakų, kurios neturi tvirto pagrindo. Vienais metais – viskas lizdui gerai, jis nėra sunkus, bet ilgainiui lizdas sunkėja, pavirsta durpėmis ir paprasčiausiai išgriūva.

Juodasis gandras savo lizdo nekrauna kažkur medžio viršūnėje – krauna maždaug 2–3 arde pagal aukštį, t. y. po laja. Lizdą gali krauti ant šakos, šakų susidūrimo. Jei kas nors randa panašaus dydžio lizdą, didelė tikimybė, kad tai – juodasis gandras. Didelis prašymas – maždaug nuo balandžio 15 d. iki liepos 15 d. prie tokių lizdų nevaikščioti, netrukdyti ir palikti ramybėje, nes šie paukščiai labai bijo žmogaus trikdymo.

– Dar vienas prašymas – radus tokį lizdą, nesvarbu, tai – jūsų ar ne jūsų miškas, – pranešti Valstybiniam miškotvarkos institutui. Šiandien net ir mūsų mobilieji telefonai rodo buvimo koordinates. Galbūt tas lizdas nėra žinomas. Jei bus išsaugota jo buvimo vieta, bus apsaugota ir nuo galimų kirtimų arba nuo miško atrėžimo ir paskyrimo iškirsti.

– Iš tikrųjų, jei žmonės grybauja, vaikšto po miškus ir randa tokį lizdą, turi telefonus, su kurias gali pasitikslinti koordinates, reikia bent jau pranešti Aplinkos apsaugos ministerijai, Miškotvarkos skyriaus specialistams. Juos reikia informuoti apie lizdo vietą, nes miškininkams būna labai sunku – jie planuoja miškų kirtimus ir paskui išeina taip, kad vidury miško kirtimo ploto atsiranda juodojo gandro lizdas.

Norėčiau paminėti – jei yra toks lizdas, pagal Lietuvos įstatymus maždaug 200 m spinduliu nustatoma apsaugos zona. Šioje zonoje neįmanoma jokia ūkinė veikla. Jei žmonės randa lizdą, praneša miškotvarkai, lizdas pažymimas miškų planuose, kad tas medis nebūtų nukirstas. Taip pat pažymima apsaugos zona.