„Temperatūros skirtumai tarp nepjautos žolės, nupjautos žolės ir žemės paviršiaus be žolinės dangos. Tokią štai įdomią nuotrauką pavyko pamatyti vienoje grupėje, todėl dalijamės ir mes, – rašoma grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ feisbuko paskyroje. – Jeigu šalia būtų šaligatvis ar asfaltas, skaičiai dar įspūdingiau atrodytų.“

Anot įrašo autorių, užfiksuotas vaizdas turėtų padėti tiems, kurie nesupranta, kodėl Vilniuje ir kitur vis dažniau renkamasi nepjauti žolės (ten kur nėra būtinybės tą daryti). „Tokių vietų, kur žolės pjauti nereikėtų, yra nemažai: nepopuliarios pievos, skiriamosios juostos, kalvos ir t.t. Belieka tik pasikartoti, kad geriausiai karščius slopina ne ledai ir kondicionieriai, o aukšti medžiai ir žolė. Trinkelizacija ir taip vadinamų šluotų (miesto medžių veislės su maža laja) sodinimas visai negelbėja kovoje su vasaros karščiais ar oro taršos problemomis miestuose. Suvokim tą pagaliau“, – rašoma įraše.

Feisbuko grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nuotr.

Anot įrašo autorių, žolę mieste pjauti reikia, bet nereikia jos brūžinti visur ir visada.  „Dažnai lankomuose parkuose, skveruose, prie namų žolę pjauti reikia. Jos pjauti nereikia skiriamosiose juostose, sunkiai prieinamose vietose (pvz. žiedinėje sankryžoje, kalvų šlaituose, retai lankomuose  laukuose, pievose ir t.t.). Nuotraukose – nušienauta skiriamoji juosta, kur joks žmogus šiaip neina. Va tokių vietų tikrai nereikia skusti arba apsiriboti tuo, kad žolė būtų nupjauta kartą per metus“, – rašoma po nuotrauka.

Feisbuko grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nuotr.