Nepaženklintų ir neregistruotų gyvūnų augintinų savininkai praranda daugybę galimybių, pažymima VMVT pranešime. Pavyzdžiui, neženklintas gyvūnas negali išvykti į kitą šalį, apsilankius pas privatų veterinarijos gydytoją jam nebus sukurta elektroninė kortelė gydomų gyvūnų registre, negalima atsekti gyvūnui augintiniui atliktų veterinarinių procedūrų, pavyzdžiui, vakcinacijos nuo pasiutligės ir kt. Be to, pasimetus augintiniui nėra galimybių nustatyti jo tapatybės ir savininko.

„Pastebėjome, kad slūgstant karantinui, padaugėjo ženklinančiųjų savo gyvūnus augintinius. Tai yra labai gerai, nes žmonės vis geriau suvokia šios šiuolaikinės, nekenksmingos priemonės naudą. Gyvūnų ženklinimas pirmiausia padeda rūpinantis jų sveikata ir užkrečiamųjų ligų prevencija. Pavyzdžiui, mūsų mylimi šunys, katės ar šeškai visgi yra mėsėdžiai gyvūnai, todėl laikomi potencialiais pasiutligės platintojais – juos būtina vakcinuoti prieš šią tiek gyvūnams, tiek ir žmonėms pavojingą ligą. Informacija apie atliktą vakcinaciją saugoma gyvūnų augintinių registre ir tokie keturkojai, kurie paženklinti mikroschema, yra lengviau identifikuojami galimu apkandžiojimo atveju“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.

Mažytė, grūdo didumo mikroschema – tarsi augintinio „asmens kodas“.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, iki šių metų liepos Lietuvoje užregistruota beveiki 180 tūkst. naminių gyvūnų – augintinių. Daugiausia tai šunys (123 tūkst.), kačių – perpus mažiau (55 tūkst.) o šeškų – beveik 400 žvėrelių.

Nuo šių metų gegužės 1-osios buvusių vadų gyvūnus privalu suženklinti per keturis mėnesius, o ankstesnių vadų gyvūnai turi būti paženklinti per metus – iki 2022 gegužės 1 dienos. Tuo tarpu gyvūnų veisėjai veisimui naudojamus gyvūnus privalo paženklinti iki šių metų rugsėjo, primena VMVT.

Lietuvoje (kaip ir kitose ES valstybėse narėse) gyvūnai augintiniai mikroschemomis privalomai žymimi nuo 2011 metų liepos mėnesio. Ligi tol augintiniai taip pat buvo ženklinami, tačiau vietoje implantuojamų mikroschemų jiems būdavo atliekamos skausmingos tatuiruotės. Dabartinės technologijos leidžia išvengti nemalonių procedūrų gyvūnams. Be to, jos ženkliai palengvina augintinių atsekamumą, apskaitą ir išplečia galimybes inovatyviai siekti didesnės gyvūnų sveikatos ir gerovės.

M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

„Mažytė, grūdo didumo mikroschema – tarsi augintinio „asmens kodas“. Vaizdžiai tariant, gyvūnai neturi kišenių, todėl ta identifikavimo priemonė jiems saugiai įterpiama po oda tarp menčių, kad toks keturkojis bei jo šeimininkas naudotųsi visais šiuolaikinės gyvūnų sveikatos, gerovės ir priežiūros sistemos teikiamais patogumais, todėl raginu visus gyvūnų augintojus ir veisėjus nelaukti paskutinės minutės ir kuo greičiau paženklinti ir užregistruoti savo augintinius“, – kviečia G. Blekaitis.