Lietuvos veterinarijos gydytojai ir prieglaudos pastaraisiais metais fiksuoja vis daugiau egzotinių augintinių susirgimų. Specialistai nesistebi: tokių augintinių savininkams ypač trūksta žinių apie gyvūnų aplinkos, psichologinius ir elgsenos poreikius, o šių žinių trūkumas lemia rimtas gyvūnų sveikatos problemas.

Europos gyvūnų gerovės organizacijos nurodo, kad šiuo metu per pirmas 6 savaites 70 proc. siekiantis egzotinių augintinių mirštamumas yra laikomas „rinkos standartu”.

Gyvūnai gaišta jau tarptautinės prekybos metu – čia esančios nehigieniškos sąlygos sudaro galimybę plisti ligoms. Prie egotinių augintinių sergamumo prisideda ir masine prekyba užsiimantys mažmenininkai. Tad nemažai gyvūnų į naujų savininkų namus patenka jau užsikrėtę įvairiomis ligomis.

Šią situaciją patvirtina ir Lietuvos veterinarai – per metus veterinarijos klinikose gydytų egzotinių augintinių skaičius paaugo ketvirtadaliu.

Egzotinis augintinis tinka retam

Egzotinių augintinių pardavėjai dažnai teigia, kad tokiais gyvūnais rūpintis lengviau nei šunimis ar katėmis – jų nereikia vedžioti į kiemą, jiems nereikia daug vietos. Ne paskutinėje vietoje ir mada – noras išsiskirti iš minios žmonių, auginančių šunis ir kates. Be to, jie neva tinka alergiškiems vaikams, o šerti juos reikia kur kas rečiau.

Tačiau realybėje egzotiniai augintiniai reikalauja ypatingai daug priežiūros, o kai kurie jų apskritai neturėtų būti laikomi namuose, nes sukurti jiems tinkamų sąlygų – neįmanoma.

Egzotinių gyvūnų prieglaudos „Driežo namai” direktorė Rima Ratkevičienė neigia mitą, esą egzotinius augintinius galima šerti rečiau ir tai sudaro sąlygas savininkams be baimės išvažiuoti savaitgaliui ar atostogoms, palikus gyvūną namuose.

„Kartais parduotuvėse konsultantai klaidingai nurodo, iguanas užtenka ją pamaitinti kartą per 2-3 dienas. Jaunas iguanas reikia šerti bent kelis kartus per dieną. Jaunos gyvatės turi gauti ėsti porą kartų per savaitę, tikrai ne kartą per mėnesį, kaip kai kas mano”, – sako Rima.

Viena iš nedaugelio egzotinius augintinius gydančių veterinarų Lietuvoje, privati Panevėžio veterinarijos gydytoja Kristina Mačernytė-Misevičienė teigia, kad būtent netinkama dieta lemia daugybę egzotinių augintinių ligų.

„Todėl būtina dar prieš įsigyjant tokį gyvūną apgalvoti, kaip jis bus maitinamas. Neretas atvejis, kai gyvą maistą laisvėje ėdantys paukščiai ir ropliai namuose maitinami krabų lazdelėmis ar dešrelėmis, nes neva neįmanoma rasti gyvų pelių jiems pašerti. Tad būtina apgalvoti kelis variantus, kur žmogus gaus savo augintinei maisto, jei parduotuvė tuo metu kaip tik neturės pelių, o ir skelbimuose internete jų nebus?”, – sako K.Mačernytė-Misevičienė, primindama, kad 95 proc. visų egzotinių augintinių susirgimų kyla dėl netinkamų jų laikymo sąlygų.

Prie temperatūros nepripranta

Veterinarijos gydytoja primena, kad šaltakraujams gyvūnams būtina palaikyti tokią temperatūrą, kokia yra jų natūralioje aplinkoje laisvėje.

„Kartais žmonės atneša kvėpavimo takų ligomis sergantį vėžliuką ir sako, kad jis daug metų gyveno vėsiame vandenyje ir prie to priprato, tad stebisi, kaip galėjo nuo to susirgti. Šaltakraujai gyvūnai nepripranta prie netinkamų sąlygų, tai neįmanoma tokiam organizmui. Jei gyvūnas tiek metų nesusirgo, vadinasi, visus tuos metus jis kentėjo ir merdėjo”, – sako veterinarijos gydytoja.

Veterinarijos gydytojos teigimu, prieš įsigyjant egzotinį augintinį būtina pasidomėti jo gamtinėmis gyvenimo sąlygomis ir pasistengti suprasti, kad tokias pat sukurti savo namuose dažnai yra neįmanoma.

„Kiekvienai rūšiai reikalinga skirtinga drėgmė ir temperatūra – vieniems tinka aukštesnė, kitiems reikia žemesnės. Vieniems gyvūnams reikia samanų, kitiems – žolės, tretiems – akmenų. Būtinos ultravioletinių spindulių lempos. Visa tai – ne šiaip interjero detalės, nuo jų priklauso augintinio sveikata.

Šinšiloms kas kelias dienas būtinos kvarcinio smėlio vonios. Degu reikalingas bent 1 kvadratinio metro plotas ir nuolatinis maitinimas. Mums atrodo, kas čia tokio, jei gyvūnas pusdienį pabus nevalgęs, o jam tai jau badas.

Jei paukščiai laisvėje gyvena ne po vieną, reikėtų ir namuose laikyti daugiau nei vieną tokį augintinį arba skirti jam daug žmonių dėmesio. Tokio tipo paukščiai yra ir banguotosios papūgėlės – laisvėje jos gyvena būriais, kaip žvirbliai, tad bendravimas joms gyvybiškai svarbus”, – primena veterinarė.

Prekybininkai šykšti informacijos

Šiuo metu 15 priglaustų ir sergančių iguanų slauganti R.Ratkevičienė kas kelis metus pastebi šių gyvūnų antplūdį.

Rima pastebi ir daugiau melo prekybos vietose. „Žmonės perka smauglį ir tiki, kad jis užaugs iki 2-3 metrų, nes taip sakė pardavėjas. Paskui už galvos susiima sužinoję, kad jie gali siekti ir 9 metrus”.

Vilniuje veikiančios veterinarijos klinikos „Toto” gydytoja Laura Udraitė pritaria – dažnai augintinius žmonės nusiperka jau sergančius, neskiepytus, o parduotuvėse nėra suteikiama pilna informacija apie gyvūno poreikius.

Sirgo ketvirtadaliu daugiau 

Šioje veterinarijos klinikoje 2013 metais gydyta daugiau nei 400 egzotinių augintinių, o praėjusiais metais šis skaičius paaugo ketvirtadaliu – iki daugiau nei 500.
Dažniausiai į veterinarų rankas pakliūna triušiai, papūgos, jūrų kiaulytės ir šeškai. Taip pat nereti svečiai klinikose yra šinšilos, vėžliai, degu ir žiurkės.

L.Udraitės teigimu, graužikai dažnai kenčia dėl traumų, atsirandančių dėl netinkamų laikymo sąlygų. „Jie dažnai laikomi per mažuose arba savadarbiuose narvuose, kurie nebūna saugūs. Žmonės nepasidomi jų mityba, neduoda jiems reikalingo šieno. Pasitaiko ir kuriozų, kai graužikai šeriami mėsa”, – pasakojo veterinarijos gydytoja.

Papūgos, anot L.Udraitės, dažniausiai kenčia nuo odos parazitų ir nervų sistemos sutrikimų. Vėžliams būdingi metaboliniai susirgimai, kylantys dėl netinkamų laikymo sąlygų, anoreksija.

„Didelė problema yra su sausumos vėžliais, kurie dažnai visai neturi terariumo. Laisvai kambaryje laikomi ropliai kartais nukenčia nuo šeimininkų šuns ar katės ar patiria kitų traumų. Neretai vėžlių mitybos racionas būna skurdus, juos šeria tik salotomis, ir į kliniką dažniausiai atneša jau išsekusius ar merdinčius. Yra buvę atvejų, kai žmonės nepasidomi ir nežino, kad įsigijo vandens vėžlį, ir laiko jį kaip sausumos gyvūną”, – pasakojo gydytoja.

Pardavinėja sergančius gyvūnus

R.Ratkevičienės žiniomis, egzotiniai augintiniai į Lietuvą dažniausiai patenka iš specializuotų mugių.

„Ypač mėgstama Vengrijoje vykstanti mugė, nes ten – pigiausi gyvūnai. Žinau ir tokių atvejų, kai prekybininkai mugėse specialiai perka sergančius gyvūnus, nes tokie – pigesni, tad galima daugiau užsidirbti pardavus Lietuvoje kaip sveiką augintinį”, – pasakoja Rima.

Jos manymu, daugiau valstybės institucijų dėmesio egzotinių augintinių kontrolei būtų į naudą gyvūnų gerovei. „Reikalinga egzotinių augintinių registracija. Sienų apsaugos nebėra, todėl būtina stebėti tokių gyvūnų pardavimus. Gal egzaminas reikalingas norintiems laikyti tokius augintinius, jų pajamų įvertinimas”, - svarstė „Driežo namų” direktorė, į kurios rankas bent kartą per metus patenka ir krokodilas.