Žirafos yra gražūs afrikos gyvūnai. Jų ilgas kaklas leidžia pasiekti aukštai medžiuose augančius lapus ir toli apžvelgti teritoriją. Žirafos net mušasi kaklais, kai patinai grumiasi dėl patelių dėmesio. Tačiau ilgas kaklas turi ir trūkumų – jis yra pakankamai sunkus ir trukdo gyvūno pusiausvyrai. Tai reiškia, kad žirafos negali greitai pašokti nuo žemės kaip kiti žolėdžiai. Kitaip tariant, jei plėšrūnas aptiktų besiilsinčią žirafą, jai būtų sunku pabėgti.

Tačiau evoliucija padovanojo žirafai būdų kaip išvengti tokių situacijų. Iki pat praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžios buvo manoma, kad suaugusios laukinės žirafos nemiega visiškai. Dabar jau žinoma, kad miega, tačiau tik vidutiniškai pusvalandį per parą. Ir tas pusvalandis neprivalo būti kokybiškas – dažnai žirafos snūsteli vos porą minučių, o tada dar kelias pamiega po kelių valandų.

Toks keistas miego ritmas išsivystė evoliucijos eigoje, nes žirafa kitaip būtų lengvas grobis Afrikos plėšrūnams. Jiems net nereikėtų skubėti – suaugusiai žirafai kartais prireikia visos minutės, kad ji atsistotų ir pasiruoštų bėgti. Dėl tos pačios priežasties senos žirafos beveik visada miega atsistojusios – miegas beveik niekada nebūna gilus.

Tuo tarpu jaunikliai miega giliau ir gali atsistoti greičiau. Dažnai jie galvą pasideda ant savo nugaros ar galinių kojų. Panašiai elgiasi ir suaugusieji, nors jie irgi dažniau miega atsistoję.

Tačiau viskas keičiasi, kai gyveni zoologijos sode. Aptvaruose nėra plėšrūnų žirafos negali toli nueiti, o ir maistu pasirūpina kiti. Taigi, vidutiniškai zoologijos sodo žirafos miega 4,6 valandas per parą – 9 kartus ilgiau nei gamtoje. Mokslininkai teigia, kad tai yra geras pavyzdys, kaip zoologijos sodas pakeičia fiziologinius gyvūno procesus. Tiesa, gamtoje žirafos išgyvena maždaug 20 metų, zoologijos sode – dvigubai ilgiau.

Beje, ilgas žirafos kaklas trukdo ir atsigerti. Žirafai tenka išskleisti priekines kojas, stipriai pritūpti ir ištempti kaklą, kad pasiektų vandenį. Ir iš šios padėties pajudėti yra labai sunku. Todėl žirafos vandenį geria tik kas kelias dienas – daugiau vandens gauna su maistu. Vieno tokio atsigėrimo metu žirafa gali išgerti 30-40 litrų.