Birželį vykusios konferencijos „TEDxVilnius 2010“ vaizdo medžiaga jau patalpinta internete. Šiame renginyje kalbėta ne tik apie sostinę.

Skaityti pranešimai buvo suskaidyti į tris atskiras grupes: „Šviesios idėjos“, „Žalios idėjos“ ir „Technologijos“.

Vadimas Dudoitis: Kaip sugrąžinti keleivius į viešąjį transportą?

Baigė fizikos studijas, domisi ir organizuoja verslumo renginius. Jau pusantrų metų socialiniame tinkle „Twitte“ aprašo viešojo transporto kasdienybę.

„Pasaulis keičiasi, technologijos skverbiasi į mūsų namus, gatves ir buitį. Vienintelis dalykas, kurio nenorime „paleisti", tai savo įpročių. Įpratome už viską susimokėti: pirkdami kurą, gaišdami laiką kamščiuose, ieškodami vietos, kur pastatyti automobilį. Kita vertus, dabartinis viešasis transportas Vilniuje yra puikiai pritaikytas valstybės remtinoms grupėms, tačiau nelankstus šiuolaikinio, miesto žmogaus atžvilgiu. Pažiūrėkime, ar sunku bus rasti išeitį?“

Lukas Lekevičius: Susitaikymas su vandeniu

Architektas, projektų vadovas, išskirtinės kokybės architektūros ir teritorijų planavimo projektų kūrėjas, miesto kultūros puoselėtojas, dėstantis Vilniaus Gedimino technikos universitete Architektūros fakultete. Šiuo metu studijuoja menotyros doktorantūrą, be to, yra architektūros magistras. Jis domisi kultūrine geografija, paveldo vystymu ir išsaugojimu, miesto tapatybės ir miesto įvaizdžio problemomis.

„Man seniai neduoda ramybės klausimas, kodėl lietuviai taip smarkiai susipykę su vandeniu? Šis konfliktas įsisenėjęs ir nesiduoda išsprendžiamas. Lietuvos miestai gyvena savo gyvenimą, o Lietuvos upės – savo. Net jei jos savo pačių nelaimei teka per mūsų Vilnių, Kauną ar Klaipėdą“.

Tomas Ramanauskas: Vilnius išalko idėjų

Su reklama jau dirba beveik 10 metų, yra kino teatro „Pasaka“, žurnalo „Pravda“ ir jo renginių bendrakūrėjas bei kitų veiklų kolekcionierius. Tris metus vadovavo „MTV Networks Baltic“ kūrybai. Šiais metais įkūrė idėjų agentūrą „Love“.

Jis siekė be demagogijos ir siekio būti populiariu atsakyti įklausimus: Kodėl Vilnius – ne Barselona? Tik dėl klimato ir architektūros? Ar mes turime ką parodyti be bažnyčių? Vilnius – modernus, kūrybingas ar archajiškas ir konservatyvus? Kultūros sostinė –vienkartinis titulas ar pastovi siekiamybė? Kaip Vilnius gali būti valdomas kūrybiškai? Ar Vilnius gali būti apolitiškas ir be intrigų?

Mindaugas Eglinskas: Robotai ir miestas

Pranešėjas dėsto Vilniaus universitete autonominių robotų kursą. Dešimt metų dirba informacinių technologijų srityje, bankų sektoriuje. Be to, yra fotografijų portalo fotoKūdra.lt įkūrėjas.

Pasak pranešėjo, robotai išsikrausto iš fantastinių filmų bei milžiniškų gamyklų ir ateina mums padėti kasdieniuose darbuose. Kodėl tai tampa aktualu dabar? Ar leisime robotams valyti kambarius, tvarkyti parkus, ar žaisime su jais futbolą? Pasitiksime naujoves pasyviai laukdami ar patys kursime robotikos technologijas?

Rokas Darulis: Kodėl dabar reikalingi socialiniai meno projektai?

Baigęs fotografijos bakalauro studijas Londone, ten gyvenęs ir dirbęs laisvai samdomu fotografu, šiuo metu su draugų kolektyvu kuria fotografinį socialinį projektą „Nesvarbu su kuo miegi“.

Pranešimą, kurį paruošė kartu su viena iš projekto bendraautorių Gabija Grušaite, bandė atsakyti, kodėl būtent dabar Lietuvai reikalingi socialiniai meno projektai. Pranešėjas pastebėjo, kad Lietuvoje nėra susikalbėjimo tarp meno kūrėjų bei plačiosios visuomenės, tad ieškosime sprendimų. Taip pat pristatysiu mūsų projektą, skatinantį toleranciją bei mažinantį susiskaldymą tarp socialinių sluoksnių.

Artūras Žukauskas: Kietakūnio apšvietimo technologija

Nacionalinės pažangos premijos laureatas, „FiDi 11“ organizacinio komiteto pirmininkas. Be to, jis yra daugiau nei 200 mokslinių straipsnių, dviejų knygų ir kelių išradimų autorius.

Savo pristatyme jis pasakojo apie per pastaruosius du šimtus metų išsivysčiusią apšvietimo technologiją, prasidėjusią nuo žvakės ir XX a. pabaigoje peraugusią į šviesos diodų (šviestukų) technologiją, kuri yra laikoma galutine lempos forma. Šie šviesos šaltiniai palaipsniui skverbiasi į visas apšvietimo sritis: būsto, biuro, pramoninio, komercinio, gatvių, dekoratyvinio, landšaftinio. Be milžiniškos ekonominės naudos (gali būti sutaupoma daugiau nei 10 proc. elektros energijos), šviestukai leidžia kurti „sumanias“ apšvietimo technologijas, kurios nebuvo įmanomos naudojant tradicinius šviesos šaltinius.

Eglė Čekanavičiūtė: Ortopedija madoje: kaip tabu pakeisti grožiu

Studentė, bebaigianti drabužių dizaino bakalauro studijas Londone. Atlikusi praktiką „Burberry“ ir „Christian Dior“ mados namuose bei ką tik pristačiusi baigiamąją kolekciją Central Saint Martins menų koledže, ji mano, jog norint judėti į priekį pirmiausia reiktų atsisakyti šabloniško mąstymo.

Yra sakoma, kad „geras siuvėjas ir kreivą ištiesina“. Tačiau ar tai ne labiau tiktų apibūdinant ortopedijos funkciją? Skirtumas tas, kad tiesinti „kreivą“ dėl medicininių tikslų dažniausiai yra būtinybė, padedanti žmogui išvengti didesnių sveikatos sutrikimų, o spraustis į tiesinančius bei liekninančius drabužius yra tik dar vienas bandymas įtilpti į visuomenės nustatytus tobulumo rėmus. Su laiku vis siaurėjantys rėmai žmones priverčia imtis ekstremalių būdų keistis, bet ar ne paprasčiau būtų tiesiog stengtis grožį pamatyti nestandartiniuose dalykuose?

Darius Bagdžiūnas: Kelionė po miesto dimensijas

Nuo 1998 m. yra bendrovės ,,Gaumina“ direktorius – virtualiosios erdvės ideologas ir praktikas. Jam vadovaujant šios kompanijos darbai buvo apdovanoti daugiau nei 100 reklamos, interneto ir verslo apdovanojimų, o pati įmonė tapo didžiausia Baltijos šalyse ir išsiplėtė į Didžiosios Britanijos bei Airijos rinkas. Dariaus mintys išspausdintos daugiau nei 200 Lietuvos ir užsienio verslo leidinių. Be to, jis skaitė daugiau nei 100 pranešimų interneto, kūrybinio mąstymo, procesų valdymo temomis įvairiose konferencijose ir ne kartą buvo užsienio interneto ir reklamos festivalių žiuri nariu.

Pranešėjas teigia: „Neseniai spauda rašė apie dvi merginas iš Lietuvos, kurios nebuvo niekur registruotos. Tokia situacija, kuomet Lietuvoje gyvenantys dvidešimtmečiai neturi jokių dokumentų, anot Vilniaus migracijos valdybos pareigūnų, sunkiai įsivaizduojama. Pasak Statistikos departamento specialistų, vaikas privalo būti įregistruojamas civilinės metrikacijos skyriuje, kur jam suteikiamas asmens kodas. Skamba kaip mokamas „Facebook“. Įdomu, kas būtų, jei panorėtumėte visiškai sunaikinti savo profilį?“