Tokių kaukolių iš viso pasaulyje tėra apie dvidešimt.

Leidene esantis Nacionalinis etnologijos muziejus apie šokiruojantį atradimą paskelbė po intensyvaus ketverius metus trukusio tyrimo.

„Radiometrinio datavimo metodu buvo nustatyta, kad kaukolė ir turkis tikrai yra iš to laikotarpio ir yra autentiški, – savo tinklapyje rašo muziejus. – Deja, tolesnis tyrimas atskleidė, kad (mozaikai priklijuoti) buvo panaudoti 20-ojo amžiaus klijai.“

Pasak Nyderlandų dienraščio „Trouw“, ilgus amžius po žeme gulėjusios kaukolės dantys yra „pernelyg gerai išsilaikę“ ir taip pat nėra autentiški.

Šią kaukolę, laikytą pribloškiančiu ikikolumbinės Mezoamerikos meno pavyzdžiu, muziejus nusipirko 1963 metais už sumą, prilygstančią maždaug 19 tūkst. eurų.

Anot „Trouw“, Leideno muziejaus darbuotojui Martinui Bergeriui 2010 metais paskambinęs kolega iš Prancūzijos Marselio miesto pranešė, kad jie gavo panašią kaukolę iš privačios kolekcijos, tačiau šį meno kūrinį padovanojęs asmuo abejoja dėl jos autentiškumo.

Tai paskatino olandus pradėti tyrimą.

Nyderlandų muziejaus turimą kaukolę ištyrus Paryžiuje esančioje laboratorijoje, M.Bergeris su kolegomis suprato, kad jų turima kaukolė taip pat yra „šiek tiek naujesnė“ nei manyta.

Olandas laikraščiui sakė įtariantis, jog dantis ir turkio mozaiką prie kaukolės praėjusio amžiaus 5-ajame ar 6-ajame dešimtmetyje pridėjo kažkoks Meksikos odontologas. Tuo metu Meksikos archeologinėse vietovėse buvo smarkiai plėšikaujama, ir mištekų bei kitų senųjų civilizacijų meno kūrinių pardavinėjimas buvo pelningas verslas.

M.Bergeris sakė, jog atradimas, kad kaukolė yra klastotė, jo nenuvylė.

„Tai davė mums keistą istoriją, o muziejai kaip tik ir nori tai daryti – pasakoti istorijas, – sakė jis. – Kaukolė lieka tarp mūsų šedevrų, tik pakeitėme informaciją lentelėje.“

Šiaip ar taip, pažymėjo jis, kaukolė suklastota „tik iš dalies“.

2008 metais mokslinis tyrimas atskleidė, kad Paryžiaus, Londono ir Vašingtono muziejuose saugomos panašios krištolinės kaukolės iš centrinės Amerikos yra klastotės.