Tai buvo jau antras sėkmingas „Vega“ startas, turintis didelę reikšmę Europos ambicijoms lenktyniauti klestinčioje komercinės aviacijos ir kosmoso technologijų rinkoje su tokiomis varžovėmis kaip JAV verslininko Elono Musko (Ilono Masko) bendrovė „SpaceX“.

Raketa pakilo iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje 22 val. 47 min. vietos (4 val. 47 min. Lietuvos) laiku ir sėkmingai iškėlė palydovus per mažiau nei dvi valandas.

Pagrindinis krovinys buvo didelės skiriamosios gebos palydovas, antrasis iš keturių tokių aparatų, sudarančių naują bendrovės „Airbus“ valdomą Žemės stebėjimo tinklą. Pirmąjį palydovą balandį į orbitą irgi iškėlė raketa „Vega“.

Pasak „Airbus“, tinklas „Pleiades Neo“ leis daryti didelės skiriamosios gebos Žemės nuotraukas kariniams ar civiliniams tikslams – pavyzdžiui, likviduojant stichinių nelaimių padarinius.

„Vega“ operatorė „Arianespace“ priklauso įmonių grupei „ArianeGroup“, pusė kurios priklauso „Airbus“.

Per vėliausią paleidimą raketa „Vega“ nešė ir keturis miniatiūrinius „CubeSat“ tipo palydovus.

Vienas iš jų taps dalimi palydovų tinklo, kurį vysto prancūzų startuolis „Unseenlabs“, besispecializuojantis jūrų eismo stebėjimo srityje.

Likę trys „CubeSat“ yra pasiųsti Europos kosmoso agentūros mokslo ir technologijų demonstravimo tikslais.

Per pirmadienio startą buvo pasiųsta jau antroji per šiuos metus „Arianespace“ raketa ir 19-oji nuo pirmojo skrydžio 2012 metais.

Du sėkmingi startai 2021 metais yra gera žinia „Vega“ programai, kuri yra 10 Europos valstybių projektas, atsižvelgiant į pernai lapkritį patirtą nesėkmę, kai dėl techninio gedimo „Vega“ nukrito į jūrą ir buvo prarasti du palydovai.