Kelis pastaruosius mėnesius Europos kosmoso agentūra (ESA) aiškinosi, kodėl sugedo laikrodžiai kai kuriuose iš 18 jau iškeltų į orbitą „Galileo“ palydovų. Šis navigacijos palydovų tinklas yra Europos alternatyva amerikiečių Pasaulinei vietos nustatymo sistemai (GPS).

Kiekviename „Galileo“ palydove yra po keturis itin tikslius atominius laikrodžius. Dviejuose iš jų naudojami rubidžio, o kituose dviejuose – vandenilio mazeriai. Kad palydovas veiktų, pakanka vieno veikiančio laikrodžio, kiti yra atsarginiai.

Šiuo metu yra sugedę trys laikrodžiai su rubidžio ir šeši – su vandenilio mazeriais. Viename palydove yra sugedę du laikrodžiai.

„Pagrindinės gedimų priežastys nustatytos ir buvo imtasi priemonių, siekiant sumažinti kosmose jau esančių palydovų tolesnių gedimų tikimybę“, – sakė Europos Komisijos atstovė Lucia Caudet (Liusija Kodė).

Atlikus tyrimą ESA padarė išvadą, kad rubidžio laikrodžiuose vienas brokuotas komponentas galėjo sukelti elektros trumpąjį jungimą, sakė Europos šaltiniai.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad vandenilio mazerių laikrodžius reikia reguliuoti ir atidžiai stebėti, pridūrė šaltiniai.

Agentūra ėmėsi priemonių, kad būtų pašalinti tiek vieni, tiek kiti gedimai. Agentūra pakeis netinkamas detales dar į kosmosą neiškeltų palydovų rubidžio laikrodžiuose, taip pat patobulins vandenilio laikrodžius.

„Pirmųjų „Galileo“ paslaugų teikimas nebuvo ir nebus paveiktas atominių laikrodžių gedimų arba kitų koregavimo priemonių“, – pažymėjo L.Caudet ir pridūrė, kad gedimai nepaveikė sistemos darbo.

„Tiksliausi kada nors sukurti laikrodžiai“

„Galileo“ sistema buvo įjungta pernai gruodį, tačiau ji dar nėra įgijusi viso funkcionalumo, o palydovų signalai buvo silpni. Ši programa įgyvendinama jau 17 metų, jos biudžetas triskart viršijo iš pradžių planuotą.

Vis dėlto ši civilių kontroliuojama sistema laikoma strategiškai svarbia Europai, iki šiol naudojusiai tik dvi karines vietos nustatymo sistemas – amerikiečių GPS ir Rusijos GLONASS.

ESA tvirtina, kad „Galileo“ atominiai laikrodžiai yra patys tiksliausi, kada nors panaudoti palydovinėse vietos nustatymo sistemose.

Panašiai kaip tradiciniai mechaniniai laikrodžiai, kurių pagrindinis elementas yra svyruojanti švytuoklė, atominiai laikrodžiai laiką skaičiuoja pagal periodinius svyravimus, tik šiuo atveju stebimi šilumos arba šviesos sužadintų atomų energijos būsenos virsmai.

Įgyvendinant „Galileo“ projektą iškilo daug kliuvinių. Be kita ko, du palydovai buvo paleisti skrieti netinkamomis orbitomis.

Sausį ESA generalinis direktorius Johannas-Dietrichas Woerneris (Johanas Dytrichas Verneris) paskelbė, kad sistema patyrė sutrikimų dėl atominių laikrodžių.

Europos Komisija tikisi, kad visos „Galileo“ funkcijos bus įjungtos iki 2020 metų.

Birželio pabaigoje ESA pasirašė kontraktą su Vokietijos ir Didžiosios Britanijos konsorciumu, turinčiu pagaminti dar aštuonis „Galileo“ palydovus. Taigi, šią sistemą sudarys iš viso 30 aparatų.

Iš jų 24 bus veikiantys ir skries trijose orbitinėse plokštumose. Kiti bus atsarginiai, laikomi kosmose arba Žemėje.

Kai „Galileo“ pradės visiškai veikti, ši sistema turėtų suteikti galimybę nustatyti geografines koordinates metro tikslumu. GPS ir GLONASS suteikia galimybę nustatyti padėtį kelių metrų tikslumu, bet jis gali būti bet kuriuo metu sumažintas, jeigu taip nuspręstų kariškiai.

Mokamų paslaugų klientai galės nustatyti koordinates kelių centimetrų tikslumu. Tai būtų itin naudinga per paieškų ir gelbėjimo misijas.

Visuose Europoje parduodamuose naujuose automobiliuose nuo 2018 metų bus įmontuoti „Galileo“ signalų imtuvai, naudojami navigacijai ir susisiekti nutikus nelaimei.

Itin tikslūs šios sistemos laikrodžiai taip pat bus naudojami bankininkystės operacijoms ir lėšų pervedimams, telekomunikacijų ir išmaniosios energetikos tinklams sinchronizuoti, kad jie taptų veiksmingesni.

Be to, „Galileo“ turėtų padidinti autonominių automobilių saugumą.