Kai kurie nuo šnipinėtojų gelbėjasi kameras užklijuodami, o internetinio saugumo ekspertai sako, kad susirūpinimas saugumu tik į naudą.

Kibernetiniai nusikaltėliai randa įvairiausių būdų įsibrauti į elektroninius įrenginius. Net neįtariant jie gali ne tik nuskaityti banko prisijungimo ar socialinių tinklų slaptažodžius, bet ir prisijungti prie internetinių kamerų – šios gali tapti vartais į mūsų asmeninį gyvenimą.

Nors skeptikai netiki, kad eilinis žmogus galėtų tapti šnipinėtojų auka, dalis interneto vartotojų kompiuteriuose ar telefonuose integruotas kameras uždengia. Ekspertai sako, kad grėsmė įsilaužti į internetines kameras – reali. Vis dėlto sukčiai daugiausia nusitaiko į konkrečius juos dominančius asmenis.

Kameros yra vienas iš tų elementų, prie kurių jie prieina ir gali šnipinėti, gali įrašinėti, gali po to panaudoti šantažui, reikalauti išpirkos, sumokėti, pavyzdžiui, bitkoinais ir panašiai ir tai yra vis dažnesnė praktika panaudojama“, – sakė Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Rytis Rainys.

Nusikaltimai dažniausia įvykdomi, kai yra netinkamai apsaugotas įrenginių prijungimas prie interneto. Dažniausiai stebimas žmogus to gali net nesuprasti.

„Kartais gi būna: žmonės dirba, dirba, sumirksėjo lemputė kameros ir vėl užgeso – nekreipiam dėmesio arba nepastebėjom, nes buvom feisbuke tuo metu ir toliau dirbam. Tai gali būti, kad prie kameros yra prisijungta ir tokiu būdu yra šnipinėjama informacija, filmuojami vaizdai. Jeigu prisijungi prie kameros, gali nuotraukas parsisiųsti, išsiųsti, sakykime, dar kažko tai, informacijos daug visokios įdomios galima rast“, – kalbėjo UAB „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.

Pasak ekspertų, į kameras įsilaužiama panaudojus kenkėjišką kodą – virusą. Dažniausiai tai daroma siekiant gauti finansinės naudos.

„Deja, dažniausiai šiais laikais tai yra organizuoto nusikalstamumo veikla, gerai organizuotos atakos, kriminalinės grupuotės, kurios anksčiau rizikingais verslais užsiiminėdavo vis dažniau pereina į elektroninę erdvę, kur anonimiškumas didesnis ir jie organizuotai išnaudoja šias atakas ekonominei naudai gauti“, – teigė R. Rainys.

Lipdukais užklijuojamos kameros – pats paprasčiausias būdas apsisaugoti nuo tiesioginio stebėjimo, bet ne nuo duomenų vagystės. Todėl patariama nepamiršti pagrindinių saugaus prisijungimo prie interneto principų.

„Pirmas žingsnis – pasirūpinti kompiuterio, išmanaus telefono, palnšetės apsauga, tai yra turėti bent tą smart security tipo apsaugą, kuri apsaugo nuo daugiau negu tik antivirusinė programa. Antras – atnaujinti reguliariai operacinę sistemą. Ir toks bendras iš IT pusės patarimas, ta prasme, ar tai būtų kompiuteris, stengtis, kad vartotojai, kurie dirba kompiuteryje, nedirbtų administratoriaus  teisėmis“, – patarė T. Parnarauskas.

Taip pat siūloma neprarasti budrumo gavus neaiškų elektroninį laišką ar nuorodą. Paspaudę ant jų galite į savo įrenginį įsileisti programišių siunčiamą virusą ir atverti jiems kelią prie asmeninių duomenų.

Įtarus, kad į jūsų kompiuterį buvo įsilaužta, Ryšių reguliavimo tarnyba ragina pranešti apie incidentą internetu ir čia gauti specialistų pagalbą. Lietuvoje per metus fiksuojama apie 50 tūkst. kibernetinių incidentų.