„Titaniko“ tragedija turėjo šiokios tokios naudos, jei jau žiūrėtume į šviesiąją pusę. Greitai po jos atsirado reikalavimai, kad gelbėjimosi valčių užtektų visiems keleiviams.  Tai stipriai pagerino saugumą, tačiau su laiku gelbėjimosi valtys pačios tapo kur kas sudėtingesnėmis išgyvenimo priemonėmis.

„Titanikas“ iš esmės turėjo tik dviejų rūšių gelbėjimosi valtis – medines ir sulankstomas. Jos buvo atviros, varomos paprastais irklais. Ar galite įsivaizduoti, kas būtų nutikę, jei šias valtis būtų užklupusi audra? Nemažai jų būtų apsivertusios, o ir išlikusiose išgyventi ilgesnį laiką būtų sunku, jei pagalba neatplauktų laiku.

Tikriausiai paprasčiausia gelbėjimosi priemonė šiais laikais yra pripučiami plaustai. Jie turi daugybę privalumų prieš gelbėjimosi valtis. Jie užima nedaug vietos ir yra palyginti lengvi. Tai reiškia, kad išskleisti ir nuleisti tokį plaustą yra pakankamai lengva, o jis telpa ir nedideliuose kateriuose. Pripučiami plaustai gali turėti stogą ar kitokią uždangą ir patys yra labai platūs, kad jų lengvai neapverstų banguojanti jūra.

„Titaniko“ sulankstomos valtys buvo naudojamos būtent dėl to, kad sutaupytų vietos, tačiau jos nebuvo labai tvirtos ir stabilios. Iš viso garsiausias pasaulio garlaivis turėjo 20 gelbėjimosi valčių, keturios iš jų buvo sulankstomos. Paaiškėjo, kad jas nuleisti į vandenį ir buvo sunkiausia – be apmokytos įgulos pagalbos tai padaryti buvo neįmanoma. Šiuolaikiniai pripučiami plaustai yra būtent taip ir kuriami, kad būtų lengvai nuleidžiami į vandenį net jei žmogus neturi patirties ir nėra gerai apmokytas.

Tačiau ir plaustai nusileidžia moderniems gelbėjimosi laivams. Šie dažnai turi visiškai uždarą korpusą, pagamintą iš įvairaus pluošto kompozitų. Tai yra tikrų tikriausi kateriai su savo langais, varikliais (ar net burėmis), vietomis keleiviams. Kai kurie gelbėjimosi laivai turi net po du sraigtus, kad galėtų lengviau manevruoti, o išgyvenimo įrangos jiems galėtų pavydėti ir kai kurios mėgėjiškos jachtos.

Visų pirma, moderniame gelbėjimosi laive yra nemažai maisto ir geriamojo vandens – jis ten privalo būti pagal reikalavimus. Tačiau jei tik ims lyti, geriamojo vandens atsargas galima ir papildyti – gelbėjimosi laivai turi lietaus surinkimo sistemas. Kai kurie gelbėjimosi laivai turi net vandens distiliavimo aparatus ar net žvejybos įrangą. Čia taip pat bus pagrindiniai įrankiai, kurių gali prireikti siekiant išgyventi gamtoje ar norint suremontuoti valtį. Beveik visada tokiame gelbėjimosi laive taip pat bus ir kelios gelbėjimosi liemenės bei ratai, pirmosios pagalbos rinkinys, pasyvus GPS siųstuvas.

Tikriausiai naudingiausi daiktai, kuriuos galima surasti gelbėjimosi kateriuose –dėmesio atkreipimo priemonės. Tai – įvairūs radijo švyturiai, signalinės raketos, vėliavėlės, veidrodžiai. Patys kateriai yra dažomi ryškiai oranžinėmis ar geltonomis spalvomis, kad vandenyje būtų pastebėti iš labai toli. Beje, didžioji šios įrangos dalis yra aptinkama ir pripučiamuose plaustuose – visko tiesiog yra šiek tiek mažiau, nes nepripūsti plaustai turi būti labai kompaktiški. Tačiau, žinoma, gelbėjimosi katerių trūkumas yra tai, kad jiems saugiai nuleisti yra reikalingi specialūs keltuvai.