Jei kylantys vandenynai negąsdina, yra kitų grėsmių, kurios privers susimąstyti. Niujorkas, prie Atlanto ir Hadsono upės žočių, sėda nuo dangoraižių ir asfalto svorio. Kasmet megapolis sudumba apie 1–2, o kai kur net ir 4,5 mm. Dalis miesto galop atsidurs po vandeniu.

„Neišvengiama, kad žemė leidžiasi žemyn, o vanduo kyla į viršų. Kažkuriuo metu lygiai susieis, tik negaliu nurodyti datos“, – teigė amerikiečių mokslininkas Tomas Personas.

Vien penkiuose miesto rajonuose – per milijoną pastatų. Tai prilygsta tokiam betono, metalo ir stiklo kiekiui, kiek sugrūdus 4 700 „Empire State“ dangoraižių. Tik nedaug Niujorko statinių stovi ant uolienų, o Bruklino, Kvinso ir Manhatano centras grimzta greičiau, nes žemė čia puri.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pagrindinė priežastis – paskutinio ledynmečio poveikis, dėl kurio žemyno vidurinė dalis nusileido, o išilgai rytinės pakrantės – pakilo. Kai ledas ištirpo, viskas pasidarė priešingai, taigi žemyno vidurys kyla, o rytinė pakrantė grimzta maždaug 1–2 mm per metus. Tai pirmasis signalas. Be to, Niujorke yra įvairaus grunto, įskaitant dirbtinį užpildą, kuris buvo supiltas plečiant teritorijas. Šis gali smegti vien dėl savo svorio, nes yra prastai sutvirtintas. Jei ant tokio statote – tai dar labiau blogina situaciją“, – teigė mokslininkas.

Pagrindinė priežastis – paskutinio ledynmečio poveikis, dėl kurio žemyno vidurinė dalis nusileido, o išilgai rytinės pakrantės – pakilo.

Tačiau tyrėjai ramina – gelbėjimosi ratų skubėti pirkti nereikia, nes procesas lėtas, prireiks daug šimtmečių, kol Niujorkas taps amerikietiška Venecijos versija. Tiesa, Manhatanas gali grimzti greičiau. Be to, kadangi vandenynas kyla panašiu greičiu kaip smenga sausuma, besikeičiantis žemės klimatas gali dar labiau pagreitinti miesto dalių panirimą po vandeniu, jei dažnės liūtys ir uraganai.