Ji skirta didžiausią skaitmeninę atskirtį patiriantiems gyventojams – pagyvenusiems, mažas pajamas gaunantiems ir neįgaliems asmenims. Tikimasi, kad ji padės įvertinti galimybes ugdyti skaitmeninio raštingumo gebėjimus skaitant ir kuriant komiksus planšetiniuose kompiuteriuose.

Programa tikslingai įgyvendinta trijose viešosiose bibliotekose – Vilniaus centrinėje, Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių ir Šiaulių miesto savivaldybės. Visos jos turi unikalios darbo su įvairiomis socialiai pažeidžiamomis grupėmis patirties, o Šiaulių bibliotekoje yra įkurtas ir atskiras Komiksų centras, rašoma universiteto pranešime.

Tiriama skaitmeninės atskirties problema

Pernai Komunikacijos fakulteto mokslininkai, įsitraukę į tarptautinį tyrėjų tinklą COST E-READ ir vykdydami projektą „Skaitmeninio skaitymo skatinimas kaip skaitmeninės atskirties mažinimo priemonė“, išnagrinėjo pasaulinius skaitymo ir technologijų mokslinius tyrimus ir įvertino skaitmeninės atskirties situaciją Lietuvoje – nustatė skaitmeninės atskirties priežastis ir ją patiriančias grupes. Pasak jų, skaitmeninę atskirtį lemia ne tik skaitmeninių technologijų, t. y. įrangos bei interneto ryšio, neprieinamumas, bet ir gebėjimų, motyvacijos naudotis jomis stoka, nežinojimas, kokias galimybes atveria skaitmeninės technologijos.

Įgyvendinant projektą buvo tiriama, kaip skaitymas gali padėti išspręsti aktualias skaitmeninę atskirtį patiriančių bendruomenių problemas: menką poreikį naudotis skaitmeninėmis technologijomis, žinių, kaip naudotis įvairiais įrankiais, ir suvokimo, kaip gauti naudos iš skaitmeninių technologijų, trūkumą.

To buvo siekiama pasitelkiant skaitmeninį skaitymą. Skaitymas yra mums įprasta, kasdienė veikla – pavyzdžiui, skaitome naujienas ar laisvalaikiu – knygas; skaitymas taip pat gali būti labai motyvuojantis ir įkvepiantis užsiėmimas. Taigi skaitymas turi potencialą didinti žmonių motyvaciją ir ugdyti gebėjimus naudotis skaitmeninėmis technologijomis, taip pat ir ieškoti, kaip pritaikyti šiuos įrankius savo labui.

Kodėl komiksai?

Dar vienas netradicinis sprendimas – tirti skaitmeninį komiksų skaitymą.

Komiksai – tai medija, kuri leidžia perteikti pasakojimą ar informaciją pasitelkiant prasminiais ryšiais susietą vaizdų seką. Jie pasižymi stipriu vizualiniu ir emociniu paveikumu, todėl jau ne pirmus metus aktyviai naudojami įvairiuose mokymo procesuose. Komiksai leidžia greitai ir suprantamai perteikti pasakojimo esmę, sudominti skaitytoją ir įtraukti į pasakojamus įvykius.

Šiandien komiksai pasitelkiami norint patraukliai ir suprantamai pateikti gana sudėtingą informaciją apie mokslinius atradimus ir jų poveikį žmonių gyvenimui. Pavyzdžiui, 2017 m. JAV mokslininkai ištyrė įprastu teksto ir komikso formatais sukurtų lankstinukų apie skiepus veiksmingumą informuojant vartotojus. Tyrimas parodė, kad gyventojai geriau įvertino komiksu perteiktą lankstinuko informaciją ir manė, kad jis yra informatyvesnis nei įprastasis. Mokslininkai taip pat lygino komiksų ir įprasto formato lankstinukų galimybes patraukliai papasakoti visuomenei apie mokslinius atradimus ir paskatinti labiau domėtis mokslu. Tyrimo rezultatai buvo tokie patys kaip ir ankstesnio tyrimo – komiksų formatu pateiktas lankstinukas sukėlė didesnę emocinę reakciją nei įprastas lankstinukas ir padidino skaitytojų motyvaciją domėtis mokslu. Naudoti komiksus ugdymui rekomenduoja pelno nesiekiančios organizacijos ir tarptautinės profesinės organizacijos. Pavyzdžiui, JAV veikianti pelno nesiekianti organizacija „Reading With Pictures“ sukūrė nemažai programų ir gairių mokymo institucijoms, kaip naudoti komiksus ugdant įvairius mokinių gebėjimus. Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) rekomenduoja naudoti komiksus kaliniams skirtose edukacinėse programose.

Komiksų moksliniai tyrimai neabejotinai rodo jų potencialą sudominti skaitytoją ir įtraukti į tam tikrą veiklą. Tai lemia aktyvų komiksų naudojimą ugdymo procese.

Tyrimas – pokyčiui stebėti

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai, atlikdami eksperimentą galimam pokyčiui stebėti, nagrinėjo, ar skaitmeninių komiksų skaitymas turi poveikį skaitmeninės atskirties mažinimui.

Eksperimente dalyvavo trys gyventojų grupės – kurtieji ir neprigirdintys asmenys, pagyvenę žmonės ir vaikai iš nedideles pajamas gaunančių šeimų, kurie turi mažiau galimybių gauti naudos iš skaitmeninių technologijų. Dalyviams buvo sukurta edukacinė 8 užsiėmimų skaitmeninio komiksų skaitymo ir kūrimo programa, kuria ugdomi įvairūs dalyvių gebėjimai perprasti ir naudingai pritaikyti planšetinius kompiuterius.

Užsiėmimai vyko trijose Lietuvos viešosiose bibliotekose: Vilniaus centrinėje, Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių ir Šiaulių miesto savivaldybės.

Padedamos Komunikacijos fakulteto mokslininkų ir pasidalydamos sėkminga patirtimi bibliotekos sukūrė atskiras edukacines komiksų skaitymo programas, pritaikytas kiekvienai tikslinei grupei. Edukacinių programų dalyviai turėjo galimybę išmokti valdyti planšetinį kompiuterį, perprasti įvairias kasdieniame gyvenime naudingas šio įrenginio funkcijas, rasti komiksų internete, skaityti lietuviškus komiksus, sukurti savo komiksą planšetiniame kompiuteryje naudodamiesi nemokamomis komiksų kūrimo programomis, platinti savo sukurtus komiksus socialiniuose tinkluose. Užsiėmimuose dalyviai taip pat susipažino su komiksų medija – ištakomis, pagrindiniais elementais, bandė perprasti, kokios priemonės naudojamos siekiant perteikti įvairius pasakojimo aspektus – personažų emocijas, veiksmo intensyvumą ar trukmę.