NASA kosminio zondo „Juno“ skrydis virš 16 tūkst. km pločio audros zonos prasidės pirmadienį 21 val. 55 min. JAV rytų pakrantės (4 val. 55 min. antradienį Lietuvos laiku).

„Paslaptingoji Raudonoji dėmė ko gero yra žinomiausias Jupiterio bruožas“, – sakė Scottas Boltonas (Skotas Boltonas), vedantysis „Juno“ programos tyrėjas Pietvakarių mokslo tyrimų institute San Antonijuje.

„Ši milžiniška audra siautėja didžiausioje Saulės sistemos planetoje ištisus šimtmečius“,– priminė jis.

Audros zona atrodo kaip milžiniškas raudonas sūkurys planetos paviršiuje. Jis stebimas nuo 1830 metų, bet gali egzistuoti daugiau kaip 350 metų, pažymi JAV kosmoso tyrimų agentūra.

Zondas „Juno“, anksčiau šį mėnesį „atšventęs“ pirmąsias savo skriejimo orbita aplink šią dujų milžinę metines, „pirmą kartą pateiks žmonijai artimą ir asmenišką šio milžiniško padaro vaizdą“, – sakoma NASA pranešime.

Instrumentais, kurie gali perskrosti debesis, galinčiais išmatuoti šio audros darinio storį, mokslininkai tikisi sužinoti daugiau apie šio siautulio elgesį.

Pasak NASA, visi aštuoni „Juno“ instrumentai, tarp kurių yra ir vaizdo kamera, bus įjungti kai zondas slinks virš Raudonosios dėmės debesų apie 9 tūkst. kilometrų aukštyje.

„Juno“ buvo paleistas iš Kanaveralo kyšulio Floridoje 2011-ųjų rugpjūtį; misijos tikslas – tirti Jupiterio kilmę, struktūrą, atmosferą ir magnetosferą.

„Juno“ skrieja elipsine orbita virš Jupiterio ašigalių. Perihelyje, kai būna arčiausiai planetos, aparatas pralekia maždaug 5000 km aukštyje virš debesų viršūnių.

Šio zondo misija turėtų baigtis 2018-ųjų vasarį – tuomet „Juno“ susinaikins nerdamas į planetos atmosferą.

Šis 1,1 mlrd. JAV dolerių kainavęs projektas mokslininkams turi suteikti galimybę pirmąkart pažvelgti, kas dedasi po po Jupiterio debesimis, daugiau sužinoti apie šios planetos atmosferą ir išsiaiškinti, kiek joje esama vandens.