Milžiniška visuomenės sveikatos problema
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), tabako vartojimas kasmet lemia daugiau nei 7 milijonus mirčių. Iš jų apie 1,6 milijono – nerūkantys žmonės, mirštantys dėl pasyvaus rūkymo. Nepaisant to, per pastaruosius dešimtmečius pažanga kuriant veiksmingus vaistus nuo nikotino priklausomybės buvo ribota.
„Rūkymo priklausomybė yra sudėtingas elgesio bruožas, kurį lemia biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai, todėl sunku ją paveikti vienu vaistu“, – mokslo naujienų portalui „IFLScience“ teigė tyrimo autoriai dr. Veera Rajagopal ir dr. Giovanni Coppola.
Kaip genai veikia priklausomybę?
Nikotinas veikia smegenų atlygio sistemą jungdamasis prie nikotino acetilcholino receptorių. Jau anksčiau nustatyta, kad tam tikros genų variacijos gali keisti rūkymo įpročius. Pavyzdžiui, CYP2A6 geno delecija lėtina nikotino skaidymą kraujyje – tokie žmonės vidutiniškai surūko mažiau cigarečių.
CHRNB2 geno variacijos taip pat siejamos su skirtingu rūkymo intensyvumu. Be to, vaistas vareniklinas, naudojamas metant rūkyti, veikia būtent šiuos receptorius.
Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad ir kitų šiuos receptorių subvienetus koduojančių genų pokyčiai gali turėti įtakos priklausomybei.
Naujas atradimas – CHRNB3
Tyrimo metu buvo išanalizuoti 37 897 rūkančių asmenų genomai, surinkti ilgalaikiame sveikatos tyrime Meksike. Mokslininkai aptiko retą CHRNB3 geno variantą (p.Glu284Gly), kuris beveik išskirtinai randamas tarp vietinių Meksikos gyventojų kilmės asmenų.
„Jei būtume tyrę tik europiečius, kaip dažnai nutinka genomikos tyrimuose, šį variantą būtume visiškai praleidę. Reprezentatyvūs tyrimai yra ne tik etinė, bet ir mokslinė būtinybė“, – pabrėžė tyrėjai.
Įspūdingas poveikis
Rezultatai nustebino net pačius mokslininkus. Asmenys, turintys vieną šio varianto kopiją, vidutiniškai surūko 21 procentu mažiau cigarečių. Turintys dvi kopijas – net 78 procentais mažiau.
Pasak tyrėjų, tai buvo „stulbinamai didelis genetinės variacijos poveikis sudėtingam elgesio bruožui“.
Svarbu tai, kad šis genų variantas neturi įtakos tam, ar žmogus pradės rūkyti, tačiau lemia, kiek intensyviai jis rūko. Tai rodo, kad skirtingi nikotino receptorių subvienetai gali atlikti labai specifinius vaidmenis skirtinguose priklausomybės etapuose.
Ką tai reiškia ateičiai?
Mokslininkai teigė, kad genetika gali padėti nustatyti naujus, tikslius biologinius taikinius vaistų kūrimui. Jei kai kuriems žmonėms nikotinas dėl genetinių priežasčių sukelia silpnesnį atlygio efektą, galbūt įmanoma sukurti medikamentus, kurie imituotų šį poveikį.
„Kai kurie žmonės tiesiog yra kitaip „sujungti“. Suprasti tą biologinę sandarą yra pirmas žingsnis kuriant geresnius pagalbos būdus“, – pažymėjo tyrimo autoriai.
Naujausi komentarai