Seksualiniai susidūrimai tarp žmonių ir neandertaliečių daugeliui iš mūsų lėmė tai, kokie esame. Tai paveikė ne tik mūsų išvaizdą, bet ir imlumą kai kurioms ligoms. Aišku, tuo pačiu neandertaliečių genetinis palikimas įrodo, kaip mes skiriamės nuo mūsų seserinės rūšies.

Neandertaliečiai gyveno Europoje ir Azijoje prieš beveik 200 000–30 000 metų. Na, o mūsų rūšis, kartais dar vadinama „šiuolaikiniu žmogumi“, atsirado Eurazijoje prieš beveik 65 tūkst.  metų. Vadinasi, šios dvi rūšys kurį laiką gyveno kartu. 2010 metais genetikai atskleidė, kad jie iš tikrųjų turėjo būti labai artimi kaimynai. Jie ištyrė neandertaliečio genomą ir nustatė, kad jo genai taip pat randami europiečių ir azijiečių genomuose. Taigi mūsų rūšis turėjo kryžmintis su neandertaliečiais.

Analizuodami neandertaliečių genus, randamus šiuolaikinių žmonių genomuose, mokslininkai pradėjo suprasti, kaip šis kryžminimasis paveikė mūsų rūšį.

Atlikę naują tyrimą ir išnagrinėję 1 tūkst.  žmonių genomus, Sririamas Sankararamanas ir Davidas Reichas iš Harvardo Medicinos mokyklos bei jų kolegos nustatė, kad neandertaliečių DNR dažniausiai randama didžiausio kintamumo genomo regionuose, o eurazijiečių genomuose sudaro nuo 1,6 proc. iki 1,8 proc.

Joshua Akey ir Benas Vernotas iš Vašingtono universiteto Sietle išanalizavo dar 665 žmonių genomus ir įvertino neandertaliečių DNR. Tiek šis, tiek ir Harvarde atliktas tyrimas nustatė, kad neandertaliečių protėvių genuose yra pokyčių, susijusių su keratinu, pluoštiniu baltymu, randamu mūsų plaukuose, odoje ir naguose.

Vienas iš genų, BNC2, susijęs su odos pigmentacija. Tai reiškia, kad eurazijiečiai už savo šviesią odą turi dėkoti neandertaliečiams. Šviesi oda yra pranašesnė ir produktyvesnė, gamindama vitaminą D saulės šviesoje. Taigi gali būti, kad būtent neandertaliečių DNR šiuolaikiniams žmonėms padėjo adaptuotis gyvenimui už Afrikos ribų.

Trečioji studija, paskelbta šią savaitę, pateikė DNR analizę vieno asmens, gyvenusio akmens amžiuje Europoje apytiksliai prieš 7 000–40 000 metų po susikryžminimo su neandertaliečiais. Jo genai rodo, kad jis turėjo tamsią odą. Gali būti, kad pirmiausia neandertaliečių keratinas paveikė pirmykščių eurazijiečių plaukus, juos ištiesindamas.

Ne visi iš neandertaliečių gauti genai naudingi. S. Sankararamanas ir D. Reichas nustatė, kad dėl kai kurių iš neandertaliečių paveldėtų genų esame imlesni II tipo cukriniam diabetui, raudonajai vilkligei ir Krono ligai.

Be to, kai kurie genai yra susiję ir su nevaisingumo problemomis. S. Sankararamanas nustatė, kad X chromosoma beveik neturi neandertaliečių DNR. Manoma, kad neandertaliečių DNR, susisukusi X chromosomoje, mažino vaisingumą, kas dažnai nutinka, kuomet susikryžmina dvi skirtingos rūšys. Vis dėlto, tai greitai išnyko iš žmogaus genų. „Neandertaliečių aleliai buvo tiesiog pašalinti“, – sako S. Sankararamanas.

„Tai rodo, kad šiuolaikiniai žmonės ir neandertaliečiai yra skirtingos rūšys“, – sako Fredas Spooras iš Maxo Placko instituto Vokietijoje, kuris nėra susijęs su nė viena iš anksčiau minėtų studijų.

Akivaizdu, kad neandertaliečių DNR nėra visiškai susimaišiusi su šiuolaikinių žmonių genomu. Tai reiškia, kad kryžminimasis buvo retas reiškinys. S. Sankararamanas pabrėžia, kad tai galėjo atsitikti vos kelis kartus. „Tačiau šis įvykis buvo svarbus ne afrikiečių istorijoje“, – teigia D. Reichas.