Šių metų Nobelio premija fizikos srityje buvo paskirta trims Japonijoje gimusiems mokslininkams už mėlyną šviesą skleidžiančių šviesos diodų (LED), kurie tapo nauju energiją ir aplinką tausojančiu šviesos šaltiniu, išradimą, antradienį pranešė Nobelio komitetas.

Šis trejetas – tai Isamu Akasaki (Isamus Akasakis), Hiroshi Amano (Hirošis Amanas) ir Shuji Nakamura (Šiudžis Nakamura), šiuo metu dirbantis Jungtinėse Valstijose.

Švedijos karališkoji mokslų akademija nurodė, jog nors šis išradimas buvo padarytas vos prieš 20 metų, „tačiau jis jau padėjo sukurti baltą šviesą visiškai nauju būdu visų mūsų naudai“.

„Jų išradimai buvo revoliucingi“, – pabrėžė žiuri, kalbėdama apie mėlynos šviesos diodus, sukėlusius proveržį LED technologijose, naudojamose apšviesti kompiuterių, televizorių ir šiuolaikinių išmaniųjų telefonų ekranams.

„Kaitrinės lemputės apšvietė XX amžių; XXI amžių apšvies LED lemputės, – pridūrė Nobelio komitetas. – Maždaug ketvirtadalis pasaulyje suvartojamos elektros energijos panaudojama apšvietimui, todėl LED prisideda tausojant Žemės išteklius.“

85 metų I.Akasaki yra Meidzo universiteto profesorius ir Nagojos universiteto profesorius emeritas. 54 metų H.Amano taip pat profesoriauja Nagojos universitete, o 60-metis Sh.Nakamura šiuo metu dirba profesoriumi Kalifornijos universitete Santa Barbaroje.

Šie laureatai sukėlė perversmą šviesos šaltinių technologijose, kai praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje pagamino pirmuosius ryškią mėlyną šviesą skleidžiančius puslaidininkius.

Mėlynos šviesos LED, leidžiančius kartu su gerokai anksčiau išrastais raudonos ir žalios šviesos diodais išgauti baltą šviesą, sukurti nesisekė net tris dešimtmečius, nors buvo dedamos didelės pastangos.

Tačiau tai pavyko tik šiems mokslininkams, išradusiems technologijas, leidžiančias išauginti ypatingos struktūros galio nitrido kristalus ir pagaminti iš jų puslaidininkius, nurodė Nobelio komitetas.

„Jiems pasisekė ten, kur visi kiti patyrė nesėkmę“, – pažymėjo žiuri.

„Atsiradus LED lemputėms, dabar turime ilgiau veikiančių ir veiksmingesnių alternatyvų senesniems šviesos šaltiniams“, – pareiškė Nobelio komitetas.

LED šviestukai, skleidžiantys ryškią baltą šviesą, gali degti daug ilgiau ir eikvoja daug mažiau elektros energijos palyginti su kaitrinėmis lemputėmis, kurias XIX amžiuje išrado Thomas Edisonas (Tomas Edisonas).

Taupios LED lemputės gali būti prijungtos prie vietos energijos šaltinių – pavyzdžiui, saulės jėgainių. Tokiu apšvietimu gali naudotis daugiau negu 1,5 mlrd. žmonių, iki šiol neturinčių prieigos prie įprastų elektros tinklų.

Sh.Nakamura, kuris Kalifornijoje buvo pažadintas Nobelio žiuri telefono skambučio vidury nakties ir pasikalbėjo su žurnalistais Stokholme, nors ryšys smarkia trūkinėjo, sakė, kad jaučiasi nuostabiai ir negalintis patikėti šia žinia.

Savo ruožtu I.Akasaki per nacionalinės televizijos transliuotą spaudos konferenciją pripažino dažnai girdėdavęs kalbas, jog jo tyrimai neduos vaisių XX šimtmetyje.

„Tačiau man niekada taip neatrodė, – sakė jis. – Tiesiog dariau tai, ką norėjau daryti.“

Laureatai pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (apie 3,04 mln. litų) Nobelio premijos piniginę dalį.

Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija už pasiekimus fizikos srityje buvo paskirta Belgijos mokslininkui Francois Englert'ui (Fransua Anglerui) ir Didžiosios Britanijos fizikui Peteriui Higgsui (Piteriui Higsui) už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą.

Tradiciškai Nobelio premija šiems trims mokslininkams bus oficialiai įteikta per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.