Tūkstančius metų danguje pasirodydavusios kometos žmonėms įkvėpdavo baimingą pagarbą arba siaubą.
Jos būdavo laikomos pranašiškais ženklais, esą pasirodydavusiais prieš svarbius įvykius – kaip Jėzaus Kristaus gimimas, Julijaus Cezario nužudymas – taip pat žadėdamos karą arba taiką, gausų derlių arba badą.
Tačiau ilgainiui mistišką kometų prigimties aiškinimą pakeitė faktai – mokslininkams vis daugiau sužino apie šias įspūdingas senovines dangaus klajūnes.
Paaiškėjo, kad kometų reikšmė gali būti įspūdingesnė negu patys spalvingiausi su jais siejami prietarai.
Kaip teigiama kai kuriomis teorijomis, šie dangaus kūnai galėjo netgi užnešti gyvybę į mūsų planetą.
Astrofizikai dešimtmečius nesutarė, ar Saulės sistemos vystymosi pradžioje kometos galėjo atnešti į Žemę kai kurių cheminių medžiagų, būtinų mums pažįstamai gyvybei.
Tikimasi, kad Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovo „Rosetta“ misija padės atsakyti į kai kuriuos klausimus.
Trijų tonų kosminis aparatas, besisukantis aplink 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometą, trečiadienį paleido 100 kilogramų kibernetinį zondą „Philae“, kuris turėtų nutūpti ant kometos branduolio paviršiaus – pirmąkart per kosmoso tyrimų istoriją.
„Kometos – seniausi objektai Saulės sistemoje“, – Prancūzijos nacionalinio kosmoso tyrimų centro (CNES) ekspertas Francis Rocard'as (Fransis Rokaras) sakė naujienų agentūrai AFP.
„Norime sužinoti, ar kometos praturtino Žemę vandeniu ir anglimi. Neabejotina, kad „Rosetta“ ir „Philae“ (misijos) rezultatai sukrės viską, ką mes žinome“, – pridūrė jis.
Dangaus kūnai, kuriuos JAV astronomas Fredas Whipple'as (Fredas Viplas) praminė „purvino sniego gniūžtėmis“, laikomi pirmykščiais anglies ir ledo gniutulais, kurių skersmuo paprastai siekia kelis kilometrus.
Kometos, kurių paviršius juodesnis negu akmens anglies, susiformavo maždaug tuo pačiu metu, kai Saulė įsižiebė didžiulio dujų ir dulkių, iš kurio vėliau susidarė planetos ir kiti dangaus kūnai, centre.
Manoma, kad mūsų laikais Saulės sistema yra gana rami vieta, palyginus su padėtimi prieš 4,6 mlrd. metų, kai ji buvo panaši į kosminę šaudyklą.
Ką tik susiformavusią Žemę intensyviai bombardavo kometos ir asteroidai, dėl kurių planeta didėjo. Pasak kai kurių teorijų, tų kometų ledas davė pradžią dabartiniams vandenynams.
„Visa tai turėjo sukurti nuostabią terpę – skystį, leidžiantį anglies turinčioms medžiagoms reaguoti ir cheminiams procesams vykti iki gyvybės atsiradimo, – nurodė F.Rocardas. – Tai vedė į pirmųjų membranų, o galiausiai – į pirmųjų ląstelių ir pačios gyvybės atsiradimą.“
Manoma, kad šią teoriją gali padėti įrodyti arba paneigti vandenilio ir jo izotopo deuterio santykis kometų lede, kuris bus palygintas su Žemės vandens chemine sudėtimi.
Elipsinėmis orbitomis aplink Saulę skriejančios kometos patiria didžiulius terminės ir gravitacinės aplinkos pokyčius, kai priartėja prie centrinio šviesulio.
Dalis ledo išgaruoja ir virsta dujomis, sudarančiomis aplink kometos branduolį gerai šviesą atspindintį šydą – komą.
„Igaplaukė žvaigždė“
Dujos ir iš tirpstančio ledo atsipalaidavusios dulkės sudaro įspūdingą uodegą, kuri taip pat atspindi Saulės šviesą ir gali driektis milijonus kilometrų.
Terminas „kometa“ kilęs iš lotyniško pavadinimo „stella cometa“ – „ilgaplaukė žvaigždė“.
Viena geriausiai žinomų yra Halley kometa, pavadinta ją tyrusio XVII amžiaus anglų astronomo Edmondo Halley (Edmondo Halio) vardu. Šis mokslininkas pirmasis įrodė, kad kometos skrieja aplink Saulę ir reguliariai sugrįžta.
Nuo pirmųjų kometų stebėjimų, aprašytų Kinijos astronomų maždaug 240 metų prieš mūsų erą, žmonija yra aptikusi tik apie 5 000 tokių dangaus kūnų.
Tačiau kai kurie ekspertai įsitikinę, kad jų Saulės sistemoje gali būti maždaug trilijonas, nurodė ESA.
Trumpo periodo kometos savo orbita vieną kartą nukeliauja greičiau negu per 200 metų. Manoma, kad jos nuskrieja iki Kuiperio (Keiperio) juostos, esančios už Neptūno orbitos.
Ilgo periodo kometos atskrieja prie Saulės iš Oorto (Orto) debesies – didžiulės šaltos ir tamsios srities Saulės sistemos pakraštyje.
Kai kurios iš jų paskutinį kartą į vidines Saulės sistemos sritis buvo atskriejusios prieš daugiau negu 100 tūkst. metų, kai šiuolaikiniai žmonės dar tik buvo pradėję migruoti iš Afrikos ir plisti mūsų planetoje.
Naujausi komentarai