30 cm teleskopas padės išmatuoti daugelio planetų už Saulės sistemos ribų – egzoplanetų – tankį, sandarą ir dydį.

Pasak ESA, CHEOPS bus nukreiptas į ryškias žvaigždes, aplink kurias, kaip jau žinoma, skrieja planetos.

Ši misija yra „žingsnis link geresnio visų šių keistų planetų, kurias mes atradome ir neturime su kuo palyginti savo Saulės sistemoje, astrofizikos supratimo“, naujienų agentūrai AFP sakė šių metų Nobelio fizikos premijos laureatas Didier Queloz.

Nuo tada, kai prieš 24 metus D. Queloz ir jo kolega Michelis Mayoras atrado planetą 51 Pegasi b, tokių egzoplanetų atrasta apie 4 tūkst.

„Sojuz“ raketa iš Gvianos kosmoso centro Kuru kosmodromo pakilo 5.54 val. vietos laiku (10.54 val. Lietuvos laiku). Antradienį turėjęs vykti paleidimas buvo atidėtas dėl techninių nesklandumų. Tai buvo jau trečias „Sojuz“ raketos paleidimas šiemet.

Antradienį paleidimas buvo sustabdytas iki jo likus 1 val. 25 minutėms dėl aptiktos anomalijos.

„Magiškas momentas“

Kad suprastume gyvybės ištakas, turime suprasti šių planetų geofiziką.

ESA tinklalapyje teigiama, kad CHEOPS „tyrinės nuo Žemės iki Neptūno dydžio planetas, o gauti duomenys padės apskaičiuoti apytikslį tankį, kuris padės geriau suprasti šiuo nepažintus pasaulius“.

Mokslininkai mano, kad Visatoje yra apie 100 mlrd. galaktikų ir tiek pat žvaigždžių. Taigi, žmonijos aptiktos 4 tūkst. egzoplanetų yra tik nedidelis lašas jūroje.

„Norime peržengti statistiką ir jas išsamiai ištyrinėti“, – prieš paleidimą AFP sakė misijos vadovas Davidas Ehrenreichas.

CHEOPS (angl. CHaracterising ExOPlanet Satellite, Egzoplanetų charakterizavimo palydovas) padės mokslininkams geriau suprasti, iš ko gi sudarytos egzoplanetos.

Tai yra ne tik svarbus žingsnis aiškinantis nežemiškos gyvybės atsiradimui reikalingas sąlygas, bet ir suprantant mūsų pačių planeto ištakas.

Kosminis teleskopas skries aplink Žemę nutolęs nuo jos per 700 km.

Šio palydovo tikslas yra padaryti „egzoplanetų šeimos nuotrauką“, sakė ESA mokslo vadovas Guentheris Hasingeris.

Tiesa, Nobelio premijos laureato D. Queloz teigimu, CHEOPS neatsakys į astrofizikos „Šventojo Gralio“ klausimą – ar kitose planetose yra gyvybė?

„Vis dėlto, kad suprastume gyvybės ištakas, turime suprasti šių planetų geofiziką. Tai yra tarytum pirmasis labai aukštų laiptų laiptelis“, – sakė jis.

D. Queloz taip pat pridūrė, kad CHEOPS misija padės mokslininkams išmatuoti planetų atspindėtos šviesos ryškį, o tai gali atskleisti tai, iš ko sudarytos šių egzoplanetų atmosferos ar koks yra jų paviršius.

„Paleidimas yra svarbus momentas, emocingas žingsnis, tačiau tikrai magiškas momentas bus tada, kai gausime pirmuosius duomenis“, – teigė D. Queloz.

Pasak ESA, pirmieji duomenis iš CHEOPS turėtų atkeliauti jau po kelių mėnesių.

„Sojuz“ raketa į orbitą iškėlė ir Italijos kosmoso agentūros palydovą, italų bendrovės „Tyvak“ nanopalydovą ir du Prancūzijos kosmoso nanopalydovus.