Paukščių Takas ir jo kaimynystėje įsikūrusi Andromedos galaktika yra nelyginant brolis ir sesuo – dvi didingos spiralinės galaktikos, dominuojančios vietiniame galaktikų spiečiuje. Tačiau tai ir yra praktiškai visi šių galaktikų panašumai.

„Jei į abi įsižiūrėtume atidžiau, pamatytume, jog abi galaktikos – gana skirtingos, - tvirtina Hercbergo astrofizikos instituto Viktorijoje (Kanada) mokslininkas Alanas Makonačis (Alan McConnachie). – Andromeda iš visų vietos galaktikų išsiskiria labiausiai. Ji – ir šviesesnė, ir platesnė, ir žvaigždžių turi daugiau. Jos centre tūnanti supermasyvi juodoji skylė yra šimtus kartų masyvesnė už Paukščių Tako šerdį. Jei mūsų galaktika pasidabinusi maždaug 140 sferinių žvaigždžių spiečių, Andromedoje jų priskaičiuojama daugiau kaip 400.“

Gali iškilti klausimas – ar Andromeda yra išskirtinis galaktinės kaimynystės atvejis? Greičiau jau ne. 2007 m. Fransua Hameris (François Hammer) su kolegomis iš Paryžiaus observatorijos (Prancūzija) atliko Andromedos, mūsų galaktikos ir gerokai labiau nutolusių galaktikų lyginamąjį tyrimą. Tyrėjai priėjo išvadą, jog Andromeda yra gana dažno tipo spiralinė galaktika, o štai mūsiškis Paukščių Takas – kažkoks keistuolis: blausesnis ir ramesnis už daugelį kitų. Blausesnių ir tykesnių už Paukščių Taką visatoje – vos keli procentai.

Taip gali būti dėl to, jog tipinės spiralinės galaktikos, kokia yra ir Andromeda, per visą jų egzistenciją daugybę sykių transformuoja susidūrimai su kitomis galaktikomis. Šie sukrečiantys įvykiai sumaišo galaktikos dujas – iš jų formuojasi naujos žvaigždės ir jų spiečiai. Nemaža dalis medžiagos nuskrieja ir Andromedos šerdies link – į centre tūnančią milžinišką juodąją skylę.

Jei visa tai paaiškina sesutės Andromedos skirtumus, tuomet Paukščių Takas, galima sakyti, iki šiol gyveno gana ramų gyvenimą. Išskyrus retas sąveikas su keletu kitų nykštukinių galaktikų (pvz., Šaulio nykštukė, su kuria Paukščių Takas iš lėto susilieja), didesnių galaktinių susidūrimų Paukščių Takas nėra patyręs jau gerus 10 mlrd. metų.

Neramesniu gyvenimo būdu pasižyminčios spiralinės galaktikos patiria daugiau supernovų sprogimų ir kitų negandų. Galbūt todėl Paukščių Taką galima laikyti itin tinkamu sudėtingoms gyvybės formoms. „Atsakymo į šį klausimą ieškosime dar ilgai, - pabrėžia A. Makonačis. – Tačiau ši prielaida – gana racionali.“