Norint įkurti restoraną nebūtina eiti standartiniu keliu. Pavyzdys – restoranas "Jalta" – šiek tiek keistas, bet įdomus savo neįprastumu.

Nostalgija praėjusiems laikams

Viena labiausiai intriguojančių šių metų naujų vietų sostinėje – restoranas "Jalta" Žvėryne (Vykinto g. 17A). Skubomis eidamas pro šalį gali net nepastebėti, kad čia šis tas daugiau nei gyvenamasis namas – tik išdavikas valgiaraštis prie vartų sufleruoja, ką jame galima rasti. "Tačiau tie, kas kartą randa, beveik visuomet sugrįžta", – juokėsi restorano direktorius Augustinas Beinaravičius.

Restoranas "Jalta" – kitoks nei dabar įprasta. Net jo viduje jautiesi lyg užsukęs į svečius pas senus pažįstamus ar giminaičius. Laisvą atmosferą sukurianti aplinka primena sovietmetį – daug baldų čia likę iš kito pastate seniau buvusio restorano, dešimtmečius skaičiuojančios interjero detalės įvairiais keliais atkeliavo į naujų šeimininkų rankas.

"Jaučiu sentimentus tam laikmečiui. Ne politine prasme. Požiūrio į gyvenimą, estetikos, kažkokio idealizmo", – prisipažino A.Beinaravičius. Iš sentimentų kilo ir restorano pavadinimas. "Kai pirmą kartą užėjome į šitą pastatą, čia augančios tujos man kažkuo priminė Jaltos, kurioje yra tekę lankytis, kiparisus. Apskritai ši aplinka kažkodėl man asocijavosi su šiuo miestu. Nors kai kuriems žmonėms šis pavadinimas pirmiausia primena Jaltos konferenciją, bet su ja nėra nieko bendra", – šypsojosi vyras.

Valgiaraštis – pagal sezoną

Tačiau didžiausiu restorano "Jalta" išskirtinumu jo vadovas įvardija ne interjerą, bet požiūrį, kaip turi būti gaminamas maistas. "Mūsų valgiaraštyje – natūralus sezoninis maistas. Produktus įsigyjame tiesiai iš ūkininkų ir gaminame iš to, ką galime gauti konkrečiu metu. Žinome, kad dabar – šparaginių pupelių, rabarbarų ar pomidorų laikas, iš jų ir gaminame. Žiemą siūlysime patiekalų iš tokių daržovių, kurios ilgiau išsilaiko", – pasakojo A.Beinaravičius.

Pagrindinis restorano valgiaraštis – minimalus. Jame nuolat galima rasti tik prancūziškus lietinius. Kiti patiekalai kasdien keičiami. "Pas mus viskas taip, lyg patys ruoštume sau pietus ar vakarienę. Žiūrime, kokių produktų turime ir ką iš jų galime pagaminti", – aiškino A.Beinaravičiaus partnerė Julija Smiškal.

Dienos pietus "Jaltoje" galima pavalgyti už 14–15 litų. Daugelį produktų restoranas įsigyja iš kiekvieną pirmadienį čia atvažiuojančių ūkininkų. Nuo 16 val. "Jaltos" kieme vyksta ūkininkų turgelis. "Kai perkame produktus tiesiai iš ūkininkų, gauname ne tik maistą, bet ir žmogišką šilumą, energiją. Be to, išvengiame transporto išlaidų, neteršiame aplinkos. Nevežame pomidorų iš Ispanijos", – juokėsi J.Smiškal.

Sekmadienis – tik saviems

Restoranas "Jalta" dirba kasdien nuo 11 iki 23 val., penktadieniais ir šeštadieniais vakarojimas čia užsitęsia iki 2 val. nakties, kartais ir ilgiau. Tačiau sekmadienį čia – šventa diena. Ant pievelės ar lovakrėslių įsitaisę darbuotojai šnekučiuojasi, kalba apie darbus ir ne tik, kartais kartu žiūri filmus. Prie jų prisijungia Žvėryno bendruomenės nariai.

"Norėjome bent vieną dieną per savaitę leisti pailsėti tiek darbuotojams, tiek namo gyventojams. Ateina smagūs kaimynai, kartu pabūname, bet tai – diena tik draugams, ne darbui", – pasakojo A.Beinaravičius, džiaugdamasis, kad kolektyve susiklostė labai draugiški santykiai.