– Kokia buvo ši Motinos diena? Saviizoliacija atskyrė nuo vaikų?

– Taip, šiais metais Motinos diena buvo virtuali – dukros šeima izoliuota Suomijoje, tad su jais teko apsikabinti per internetą, o sūnus su martele pradžiugino savo buvimu. Su vaikais bendraujame kone kiekvieną dieną skaipu, telefonu, tad atotrūkio tikrai nejaučiame. Karantinu (bet ne pasauline nelaime) labai džiaugiamės, nes per tris savaites pasidariau namuose tokius darbus, kuriuos vis atidėliodavau "kai turėsiu laiko". Be to, labai didžiuojuosi savo sūnumi, nes jis su bendraminčiais sukūrė Lietuvai programėlę "Karantinas", kuri galėtų puikiai sukontroliuoti visas neklaužadas, tačiau pas mus – kaip ir visada – kairė nežino, ką daro dešinė, ir nesugeba įgyvendinti tinkamų sprendimų.

– Iš savo mamos perėmėte ne tik maisto gaminimo talentą. Už ką norite padėkoti savo brangiausiam žmogui?

– Iš savo mamytės (niekada neapsiversdavo liežuvis sakyti "mama") perėmėme ne tik meilę maistui, bet labai labai daug ką. Dabar dažnai pagaunu, kad mano intonacija tokia kaip mamytės, atsikosčiu kaip ji, priežodžiai tie patys, elgesys panašus ir t.t. Ji buvo mūsų šeimos generolas: visus sureguliuodavo, viską nuspręsdavo, viską suskaičiuodavo, jos žodis buvo paskutinis. Tėvelis labai daug dirbo, tad auklėjimą ir šeimos valdymą paliko pedagogei ir profesionalei. Taip, mano mamytė buvo labai gerbiama lietuvių kalbos mokytoja rusakalbių mokykloje, parašiusi pirmuosius vadovėlius 10–11 klasėms. Visi jos mokiniai puikiai kalbėjo lietuviškai ir per laidotuves susirinkusi jos pirmoji mokinių kartą pasakė: "Atėjome atsisveikinti su mūsų mama." Ji buvo griežta, bet teisinga. Dėkoju jai ne tik už galimybę gyventi, bet ir už tai, kad ji išmokė kaip tai daryti: suprasti, kas yra tikros vertybės, gyventi savo galva, ne siekti tikslų, o įgyvendinti norus, suprasti tvarios šeimos modelį, džiaugtis kiekviena diena.

Mano brangiausi žmonės – mano šeima. Su vyru per beveik 40 bendro gyvenimo metų praėjome ir žiedlapiais, ir spygliais klotą kelią. Džiaugiuosi, kad ir mudu, ir mūsų vaikai išmokome vertinti kiekvieną dieną. Vienos ar kitos šventės stipriai nesureikšminame ir vaikų prašome nedovanoti materialių dovanų.

– Esate maisto ekspertė, subalansuotos mitybos specialistė. Kaip vertinate lietuvių mitybą per karantiną?

– Pamačiusi, ką iššlavė tautiečiai, besirengdami ilgesniam laikui namuose, nustėrau: balti miltai, balti ryžiai, cukrus, konservuoti gėrimai, rafinuotas aliejus, rafinuotų miltų makaronai, dešrelės... Prisipirkus tokių produktų, sunku kalbėti apie sveikatai palankią mitybą, juolab kad yra apribotas ir judėjimas.

– Kokias mitybos klaidas ir ne per karantiną dažniausiai daro tautiečiai, tačiau klausiu apie šeimas – kaip ir kuo mes maitiname savo vaikus?

– Tai perimta vakarietiška mityba su visais jos padariniais. Kai pradeda tėvai vaikus auginti su konservuotomis košelėmis iš pakelių, miltelių ir t.t., tai nieko nuostabaus, kad vaikai vėliau nori tik pramonės sukurto maisto. Jei mama negamino ir namai nekvepėjo tikru maistu, tai vaikui ir susiformuoja skonio ir uoslės receptoriai, orientuoti į daug cukraus, druskos, dažiklių prisotintus produktus. Prie viso to prisideda TV reklama, vaikų patyčios į atsineštą naminį maistą, tėvų pataikavimas vaikų įgeidžiams, ir turime rezultatą – daugybę vaikų su nesveikais dantimis, antsvoriu, virškinimo sistemos ligomis. Juk vaikai yra tėvų veidrodis: kodėl vaikas darželyje ar mokykloje turėtų norėti žuvies su daržovėmis, jei namuose gauna tik makaronų, žuvies pirštelių (kuriuose žuvies beveik nėra), kibinų, koldūnų, varškės sūrelių, saldžių pusrytinių dribsnių ir picų? Žinoma, yra labai sąmoningų tėvų, kurie rūpinasi ir savo, ir vaikų mityba, bet tokių nedaug. Tėvai turėtų suvokti, kad jie atsakingi už būsimą vaiko sveikatą, išvaizdą ir jo sėkmę. Kai atsiras supratimas, atkeliaus ir žinios.

– Netrukus pulsime į vasaros glėbį. Ko gero, daugelis merginų ir moterų, nepatenkintų savo figūra, ims save alinti dietomis... Ką jiems pasakytumėte?

– Pasakyčiau, kad nuo ko susirgote, tuo ir gydykitės, – jei priaugote valgydamos daug ir bet ką, tai dabar pradėkite valgyti tai, kas jums suteiks gerą savijautą ir gražins figūrą. Rinkitės subalansuotą maistą ir jokiu būdu nebadaukite!

Didžioji dalis lietuvių moterų kaip pradeda arti pasikinkiusios jaunystėje, taip nusiima pakinktus tik tada, kai visai subyra... Tuomet ne išvaizda, o sveikata belieka rūpintis.

– Jūsų pačios pasiekti puikios išvaizdos, savijautos ir sveikatos rezultatai įkvėpė įkurti subalansuotos mitybos akademiją "Pirmas šaukštas". Koks pirmas patarimas ir pirmoji pagalba siekiantiems tokių pokyčių?

– Išsiaiškinti savo silpnybes ir jas paversti stiprybėmis. Pirmoji pagalba sau – tapti sąmoningu: susirašyti punktais, 1) kodėl noriu keistis; 2) ko siekiu; 3) ką duos pasiekti pokyčiai, t.y. kokie mano motyvai. Tuomet susirašyti veiksmų planą, susirasti vedlį, kuris suteiks žinių, pagalbos, ir eiti link svajonių kiekvieną dieną. Eiti, o ne trypčioti. Čia kažkas panašaus į verslo planą "savo gyvenimo ir kūno pokyčių kalvė".

– Negalime nesutikti su garsiojo italo, gyvenančio Lietuvoje, Gian Luca Demarco pastebėjimu: lietuvės gražios iki 50-ties, italės – po. Jūs skatinate pasitempti vyresnes moteris. Kas gi su jomis nutinka?

– Italės po 50-ies atsipučia, kad sūnūs pagaliau išėjo iš namų, dukros laimingos sukūrusios šeimas ir dabar gyvena sau. Didžioji dalis lietuvių moterų kaip pradeda arti pasikinkiusios jaunystėje, taip nusiima pakinktus tik tada, kai visai subyra... Tuomet ne išvaizda, o sveikata belieka rūpintis. Kita priežastis – atėjus menopauzei, numoja į save ranka ir priskiria save "kaip visos" partijai.

– Jūs savo šeimoje turėjote stiprų postūmį ieškoti sveikesnės mitybos kelių: dukra alergiška, artimieji serga diabetu. Esate sakiusi, kad šeimoje išmėginote viską – nuo žaliavalgystės iki paleomitybos, kol atradote išeitį – atsisakyti gliuteno ir cukraus. Apibendrinkite patirtį.

– Nėra vienos teisingos dietos visiems. Nėra auksinio mitybos plano, kuris padarys jus sveikus ir lieknus. Kiekvienas žmogus unikalus: amžius, psichosomatinė būsena, judrumas, miego režimas, maisto kokybė, įpročiai, sveikatos būklė ir t.t. Kas tinka vienam, kitam gali visai netikti. Todėl ir mūsų šeima ieškojo kas tinka, o kas ne. Radome ir džiaugiamės. Vesdama paskaitas, mokymus akcentuoju, kad yra bendros palankios sveikatai mitybos taisyklės, bet tai yra patariamasis balsas, o kas tinka jums, turite išgirsti savo organizmo pranešimais. To ir mokau: išgirsti savo aš, susitarti su savimi, jaustis taip, kad džiugintų kiekviena diena.

– Daugeliui lietuvių "sveika" ir "skanu" dar nėra sinonimai. Kai kas netgi įsitikinę, kad sveikos mityba kainuoja daugiau pinigų ir laiko. Griausime šiuos mitus?

– Per nuotolį šiuos mitus sugriauti labai sunku. Kai atvažiuoja žmonės į gyvus seminarus, kai kartu gaminame, ragaujame, skaičiuojame arba kai jie po paskaitų nuotoliniu būdu gauna savaitės meniu ir patys apsiperka, susiskaičiuoja išleistus pinigus, tuomet ir subliūkšta šie mitai. Kai gaunu žinutes: "Ačiū jums, kad išsaugojote mūsų pinigus ir gražinote sveikatą" – tai būna didžiausia motyvacija daryti tai, ką darau. Pradėjus maitintis normaliu maistu – skaniu, visaverčiu, gamtos dovanotu, jūsų rankomis pagamintu – garantuoju, kad biudžetas susitrauks per pusę.

– Sulaukėme vitaminingiausio sezono, turtingo daržovių, vaisių. Ką primintumėte apie šiltojo meto mitybą?

Pradėjus maitintis normaliu maistu – skaniu, visaverčiu, gamtos dovanotu, jūsų rankomis pagamintu, garantuoju, kad biudžetas sumažės per pusę.

– Patarčiau kuo mažiau gadinti maistą. Tai metas, kai turime gausybę šviežių daržovių ir vaisių, uogų ir prieskoninių žolelių. Taigi, belieka paburti su peiliu ant lentelės, suberti viską į didelę salotinę, pašlakstyti kokybišku aliejumi, kapotomis prieskoninėmis žolelėmis ir, jei norite sočiau, šalia gali atsidurti gabaliukas brandinto sūrio, gal gabaliukas žuvies ar mažas kąsnelis mėsos. Kuo daugiau spalvų lėkštėje, kuo daugiau grynų produktų, kuo mažiau skrandį užkišti perdirbtais, miltiniais, saldžiais produktais, tuo labiau pajusime skonių įvairovę ir maisto vertę.

– Su "Kauno dienos" skaitytojais dalijatės karantininiais receptais. Kodėl būtent šiais?

– Parinkau du receptus. Pavasariniai grikiai – receptas iš mano knygos, skirtos trijų kartų mitybai, "Sveikata nuo pirmo šaukšto". Tai mažai laiko trunkantis paruošti ir labai daug naudos teikiantis skanus patiekalas. Kokosines keto bandeles siūlau dėl to, kad lieknėjant paprastai iš karto atsisakoma duonos, tačiau mano mokymus lankančių moterų pirmas namų darbas yra išsikepti duonos ar bandelių. Turime suprasti, kad nereikia atsisakyti to, ko mėgsti, tiesiog reikia rasti alternatyvų savo mėgstamiems patiekalams. Kitas motyvas – nieko nėra skaniau ir brangiau už savo rankų darbo mažą kąsnelį. Gal tos bandelės ir ne tokios tobulos, kaip purikliais ir baltais miltais prisotinta bandelė, bet jos yra tavo energijos ir meilės pripildytos, visai šeimai su geriausiais linkėjimais iškeptos bandelės. Jei yra naminės duonos, vadinasi, yra šeima, meilė ir santarvė.

Pavasariniai grikiai

2 porcijoms:

80–100 g sausų kepintų grikių,

50 g sudaigintų nekepintų grikių,

1 šaukštelis sviesto,

10–15 mirkytų anakardžių,

1 lapinio kopūsto lapo,

laiškinių česnakų lapelių.

Prieskonių:

1 šaukštas sėmenų aliejaus,

2 šaukštai balzaminio acto,

½ šaukšto sezamų pastos,

½ šaukštelio rožinių pipirų,

druskos,

pienių žiedlapių.

Prisidaiginkite grikių. Pusę stiklinės nekepintų grikių užpilkite šaltu vandeniu ir palikite parai. Į sietelį supilkite išbrinkusias kruopas, nuskalaukite po tekančiu vandeniu ir palikite šiltoje vietoje dygti. Kelis kartus per dieną perskalaukite, kad kruopos sudrėktų ir nusiplautų gleivės. Kai išlįs 2 mm daigeliai, jos bus tinkamos vartoti. Susidaiginus didesnį kiekį, galima perdėti į sandarų indelį ir laikyti šaldytuve 4–5 dienas.

Kepintus grikius iš vakaro užpilkite vandeniu ir išbrinkinkite. Kitas būdas: virkite 12 min. ir palikite pastovėti puode šiltai 10 min. Lapinius kopūstus suplėšykite į smulkius gabaliukus ir pagardinkite sezamų pasta, aliejumi, balzaminiu actu. Palikite 10 min. įsigerti skoniams. Puodelyje ištirpinkite sviestą, suberkite išmirkytas per naktį kepintų grikių kruopas, riešutus, įpilkite 50 ml vandens ir pakaitinkite 5 min., kol maistas sušils. Įmaišykite daigintus grikius. Jei reikia, trumpai pašildykite. Jei grikiai virti be mirkymo, įmaišykite sviestą ir riešutus, pagardinkite druska. Į serviravimo lėkštę sudėkite lapinius kopūstus, grikius, pabarstykite smulkintais laiškiniais česnakais, pienių žiedlapiais, rožiniais pipirais.

Kokosinės keto bandelės

80 g migdolų riešutų arba riešutų / saulėgrąžų miltų,

20 g gysločio luobelių,

50 g minkšto sviesto,

1 šaukštelis druskos.

250 g verdančio vandens +200 ml šalto vandens,

150 g kokosų miltų,

1 šaukštas jogurto + šaukštelis sodos,

4 L dydžio kiaušiniai.

Jogurte išmaišykite sodą. Migdolų riešutus malkite 10–15 sek., kol gausis miltai. Palikite inde. Į sumaltus riešutus dėkite luobeles, sviestą, suberkite druską, supilkite verdantį vandenį ir greitai suplakite kaip plikytai tešlai. Į plakiklio indą suberkite kokosų miltus, įmuškite kiaušinius, sudėkite jogurtą, įpilkite 200 ml šalto vandens ir viską suplakite arba suminkykite kitame inde. Suvilgytomis vandeniu rankomis formuokite teniso kamuoliuko dydžio bandeles ir dėkite į kepimo kilimėliu išklotą skardą. Galima patepti lydytu sviestu ar aliejumi, pabarstyti juodgrūdžių ar kitomis sėklomis. Kepti 30 min. 180 laipsnių temperatūroje be oro pūtimo ir 10 min. – 190 laipsnių temperatūroje su oro pūtimu, kol gražiai apskrus. Valgykite atvėsintas.