– Ar jūsų profesija ir darbas turi ką nors bendro su maisto gamyba?

– Gimiau ir užaugau Vilniuje, tačiau esu toks žmogus, kuriam nepatinka pastovumas ir rutina, todėl ilgesniems laikotarpiams buvau išvykusi pagyventi į Daniją, Portugaliją ir Kiprą. Danijoje studijavau pagal „Erasmus“ programą, Portugalijoje tiesiog linksmai gyvenome su drauge, o į Kiprą išvykau ieškodama pokyčių. Vilniuje dirbau darbą biure, o kai jau labai pabodo, viską mečiau ir išskridau. Nieko nesitikėjau, nieko neplanavau, norėjau tiesiog pakeisti aplinką, pabūti ten, kur visada geri orai. Tad nusipirkau bilietą į vieną pusę ir nuvykusi į Kiprą susiradau darbą vandens sporto ir pramogų įmonėje. Reikėjo bendrauti su klientais, kurie, pavyzdžiui, norėdavo išsinuomoti katerius ar pan. Ir nors neplanavau grįžti į Lietuvą dar kurį laiką, bet įsimylėjau ten sutiktą lietuvį, dabartinį mano širdies draugą Liną, tad kartu grįžome. Po daugiau nei penkerių metų vis dar esame kartu ir gyvename Palangoje. Kartu įkūrėme maisto tiekimo verslą, todėl vasarą intensyviai sukamės virtuvėje, o atėjus šaltajam sezonui dirbame kitus darbus. Aš šiuo metu daugiausia laiko skiriu maisto ir produktų fotografijai, tekstų rašymui, grafiniam dizainui, na, ir, žinoma, tinklaraščiui.

– Esate sakiusi, kad gyvenimas visada siunčia ženklus ir bando pakreipti tinkama linkme – svarbu išmokti juos pastebėti. Jums pavyko?

– Tikrai taip. Manau, kad kai nesi linkęs per daug analizuoti aplinkos, nepastebi jokių ženklų, bet, praėjus kiek laiko ir prisiminus praeities įvykius, gali labai nustebti, kad tam tikri pasirinkimai atvedė ten, kur dabar esi, nors galėjo būti priešingai. Ir kai vieną kartą apie tai susimąstai, vėliau pradedi akyliau stebėti tai, kas vyksta tavo gyvenime. Todėl net liūdni atsitikimai ir išbandymai visada suteikia ir kažko teigiamo.

– Kada ir nuo ko prasidėjo jūsų draugystė su virtuve ir maisto gamyba?

– Tikriausiai tada, kai pradėjau gyventi savarankiškai. Juk norėjosi valgyti skaniai, todėl reikėjo mokytis ir bandyti viską pačiai. Tačiau savo kelią virtuvėje radau tada, kai pradėjome gyventi kartu su Linu. Kadangi jis jau daug metų vegetaras, o kai susipažinome, aš dar kartais valgydavau mėsą, teko daug ko mokytis ir eksperimentuoti, kad galėčiau jį palepinti ir nustebinti.

– Kada ir kaip gimė jūsų maisto tinklaraštis „Blemba, kaip skanu!“. Kodėl toks pavadinimas?

– Tinklaraštį pradėjau kurti karantino laikotarpiu. Tiesiog buvo  daug laiko, daug gamindavau, o patiekalų nuotraukas vis įkeldavau į socialinius tinklus, todėl sulaukdavau draugų pagyrų ir paskatinimų kurti maisto tinklaraštį. Pagalvojau: kodėl gi ne? Pabandžiau, patiko, tad tęsiu iki šiol. Pavadinimas toks dėl to, kad šią frazę ištariu kiekvieną kartą, kai tikrai labai labai gardžiai ką nors valgau. Tad jis puikiai atspindi mane.

Didžiausi mano kulinariniai įkvėpėjai – produktai, esantys namuose, ypač šaldytuve esantys maisto likučiai.

– Kokie patiekalai dominuoja jūsų tinklaraštyje?

– Visi receptai yra augaliniai. Labiausiai mėgstu gaminti patiekalus, kuriuose yra naudojami skirtingų spalvų ir tekstūrų ingredientai, todėl tikriausiai daugiausia ir bus troškinių ar salotų.

– Kas svarbiausia kuriant receptus? Kas turi daugiausia įtakos? Kiek svarbu tai, ką valgote ir mėgstate pati?

– Svarbiausia, kad būtų skanu ir greitai paruošiama. Jei net ir šiek tiek užtrunka, pats paruošimas turi būti nesudėtingas. Kartais norisi valgyti sveikai, o kartais nelabai, tad svarbu pusiausvyra. Tie patiekalai, kurių receptais dalijuosi savo tinklaraštyje, man yra be galo gardūs. Nesidaliju receptu tol, kol nesu užtikrinta jo kokybe.

– Kur semiatės įkvėpimo kurdama patiekalus?

– Didžiausi mano kulinariniai įkvėpėjai – produktai, esantys namuose, ypač šaldytuve esantys maisto likučiai. Kai tingisi eiti į parduotuvę, o pilvas gurgia, tenka suktis ir gaminti iš šaldytuve esančių likučių. Tada ir išeina skaniausi patiekalai, nes eksperimentuoju su ingredientais, kurių kitu atveju galbūt nesugalvočiau derinti viename patiekale. Mėgstu gaminti tik paprastus patiekalus. Man svarbiausia, kad būtų skanu, o rezultatą galima būtų pasiekti greitai ir nebrangiai.

– Kas yra pagrindiniai jūsų patiekalų vertintojai? Kieno nuomonė jums ypač svarbi?

– Patiekalus, be manęs, vertina tik mano mylimasis Linas, todėl man, žinoma, labai svarbu, kad jam patiktų. Tačiau mūsų skoniai ne visada sutampa. Pavyzdžiui, aš labai mėgstu ankštinius, paprikas, cukinijas, o jis nelabai, tad kai naudoju šiuos produktus, man tikrai būna skaniau nei jam. Todėl galiausiai pati sau esu didžiausia vertintoja.

– Ką visada rastume jūsų šaldytuve, o ko – tikrai ne? Kodėl?

– Na, tikrai nerastumėte mėsos. Kalbant apie augalinius produktus, turbūt nėra nieko, ko taip labai nemėgstu, kad net negalėčiau turėti namuose. Gal tik razinų nemėgstu – atrodo, niekad nesu jų pirkusi. Visada tikrai rasite avižų pieno ir riešutų sviesto.

– Ar jūsų patiekalams įtakos turi vadinamosios mitybos mados?

– Ne, net nelabai žinau, kokios tos mados. Valgau tai, kas man patinka. Manau, daržovės visada bus populiarios.

– Rudenį labiau norisi šildančio maisto. Jums taip pat? Ką dažniausiai gaminate rudenį?

– Taip, rudenį dažniau norisi šilto, lengvai paruošiamo, kvapnaus ir kartais riebaus maisto. Vasarą beveik visai negaminu karštų sriubų, o atėjus rudeniui jų labai norisi. Gal dar mūsų valgiaraštyje padaugėja miltinių patiekalų, įvairių blynų ir kepinių.

Cukinijų ir kukurūzų kepsneliai

1 jauna cukinija (didesnė),

6 šaukštai konservuotų kukurūzų,

1 saujelė svogūnų laiškų,

1 saujelė krapų,

3 skiltelės česnako,

4 šaukštai kvietinių miltų,

1 šaukštelis maltos ciberžolės,

1 šaukštelis šviežio arba džiovinto čiobrelio,

druskos,

pipirų.

Cukiniją stambiai sutarkuokite. Sudėkite į dubenį kartu su visais kitais ingredientais, išskyrus miltus. Gerai išmaišykite. Suberkite miltus, išmaišykite ir palikite tešlą pastovėti apie 5–10 min. Kepkite ant vidutinės kaitros keptuvėje su aliejumi. Kepsneliai gana trapūs, kol gerai neapskrudę, tad neskubėkite versti, leiskite gerai apkepti vienai pusei, tik tada švelniai apverskite. Valgykite su (veganiška) grietine ar jogurtu, ar iš jų pagamintais padažais. Labai skanu su šviežiomis daržovėmis, ypač avokadu.

Bolivinių balandų ir mangų salotos su avokadų padažu

6 šaukštai bolivinių balandų (nevirtų),

1 sauja vyšninių ar slyvinių pomidoriukų,

1–2 trumpavaisiai agurkai,

pora saujų špinatų,

1 saujelė svogūnų laiškų,

1/2 didelio prinokusio mango,

keli šviežių mėtų lapeliai (nebūtina, bet su jais tikrai skaniau),

druskos,

pipirų.

Padažui:

1 vidutinio dydžio avokadas,

3 šaukštai citrinų sulčių,

1–2 skiltelės česnako,

2 šaukštai garstyčių,

1 šaukštelis klevų ar kito sirupo,

60 ml vandens,

2 šaukštai alyvuogių aliejaus,

1 saujelė šviežių baziliko lapelių.

Visus padažui skirtus ingredientus sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos masės. Išvirkite bolivines balandas. Perplaukite šaltu vandeniu, gerai nuvarvinkite. Nedideliais gabalėliais supjaustykite agurkus, pomidoriukus, mangą. Susmulkinkite svogūnų laiškus ir truputį pasmulkinkite špinatų lapus, jei jie didoki. Viską suberkite į dubenį. Suberkite bolivines balandas, išmaišykite. Supilkite padažą, pagardinkite druska, išmaišykite.

Bulvių ir lęšių troškinys su pomidorais

2 vidutinio dydžio bulvės,

5 šaukštai nevirtų rudųjų lęšių,

200 ml kokosų pieno,

1 nedidelis svogūnas,

2 šaukštai pomidorų pastos,

2–3 skiltelės česnako,

1 sauja slyvinių arba vyšninių pomidoriukų,

1 didelė sauja špinatų,

2 šaukšteliai kario miltelių,

druskos.

Išvirkite ir atidėkite lęšius. Bulves nuskuskite, supjaustykite nedideliais kubeliais, išvirkite. Kol bulvės verda, keptuvėje pakepinkite smulkintą svogūną ir česnaką. Įdėkite prieskonius, pomidorų pastą ir per pusę perpjautus pomidoriukus. Dar minutėlę pakepinkite, kol pomidorai suminkštės, bet neištiš. Supilkite kokosų pieną, išmaišykite. Sudėkite išvirusius lęšius ir bulves, patroškinkite porą minučių. Sudėkite kiek pasmulkintus špinatus, įmaišykite į troškinį. Leiskite jiems kiek sukristi.