Vokiškas dešrainis

Nors dažnas linkęs manyti, kad dešrainiai atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), iš tiesų šis greitai paruošiamas patiekalas buvo „atrastas“ Europoje, o dešrainių tėvyne laikoma Vokietija.

A. Poleninas pasakoja, kad Frankfurto mieste dešrainiai imti gaminti dar XV amžiuje, nors dalis šaltinių byloja, jog dešrainiai čia galėjo „atsirasti“ ir dar anksčiau – net XIII amžiuje.

„Pagrindinis tikro vokiško dešrainio išskirtinumas yra dešrelė – tam, kad dešrainį išties būtų galima vadinti tradicišku vokišku, ši turi būti pagaminta iš kiaulienos, įkimšta į avies žarną ir gausiai pagardinta prieskoniais. Šiais laikais tradiciniam dešrainiui paruošti vokiečiai renkasi vieną iš dviejų dešrelių – virtą, vadinamą „Weisswurst“, arba kiek parūkytą, vadinamą „Bruchwurst“, – pasakoja A. Poleninas.

Anot eksperto, ruošiant vokišką dešrainį ypač svarbu, kad dešrelė, kuri „guldoma“ į bandelę, būtų kaip galima didesnė. Na, o vėliau dešrelę galima „užkloti“ kitais ingredientais ir pagardais: mėgstamais padažais, traškiais keptais svogūnėliais ir marinuotais agurkais.

Amerikietiškas dešrainis

Ne ką mažiau nei vokiečiai dešrainius mėgsta ir amerikiečiai – skaičiuojama, kad per metus JAV suvalgoma nuo 9 iki 20 milijardų šio patiekalo porcijų (palyginti: šiuo metu JAV gyvena arti 326 milijonų gyventojų).

„Skirtingose JAV valstijose dešrainiai ruošiami nevienodai, todėl nenustebkite amerikietiškos užeigos meniu išvydę Teksaso, Kanzaso ar Čikagos dešrainius. Vis dėlto visus amerikietiškus dešrainius vienija šis tas bendro: jų porcija turi būti didelė ir su daugybe pridėtinių ingredientų ir pagardų“, – sako A. Poleninas.

Prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos vystymo skyriaus vadovas siūlo išbandyti universalų amerikietiško dešrainio receptą: bandelėje „paguldyti“ stambią pienišką ar parūkytą dešrelę, pagardinti ją marinuotų agurkėlių mišraine, traškiais svogūnais, mėgstamomis konservuotomis daržovėmis ir nepagailėti padažų – garstyčių, majonezo, kečupo, salsos, krienų ar česnakinio.

Prancūziškas dešrainis

Nors iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad elegantiškieji prancūzai renkasi vien rafinuotą virtuvę, iš tiesų – jie irgi neabejingi dešrainiams. Tiesa, dešrainius, kaip ir daugelis kitų tautų, prancūzai irgi ruošia kitaip. Prancūziško dešrainių gaminimo išskirtinumas – paprastumas, atsisakant pridėtinių pagardų.

„Prancūziškas dešrainis žinomas visame pasaulyje – jais populiaru prekiauti ne tik kavinėse ar užeigose, maisto furgonuose, bet ir degalinėse. Tai – skanus ir greitas maistas. Ruošiant tokį dešrainį nereikia didelių pastangų ir įgūdžių, nes tikrą prancūzišką dešrainį sudaro vos keli elementai – speciali bandelė, kurią šiandien galima įsigyti ir daugelyje Lietuvos didesnių parduotuvių, pieniška dešrelė ir trys klasikiniai padažai: kečupas, garstyčios ir baltas prancūziškas padažas. Tokiam dešrainiui paruošti – ilgai neužtruksite“, – tikina A. Poleninas, „Maximos“ maisto ekspertas.

Meksikietiškas dešrainis

Pasak A. Polenino, meksikietišką dešrainį verta paragauti tiems, kas išties mėgsta pavalgyti aštriai. Meksikoje jis dar kitaip vadinamas „ugniniu degančiu šunimi“, o jo išskirtinis degantis skonis yra paplitęs Teksase, todėl kartais meksikietiškas dešrainis turi ir „Teksaso“ pravardę.

„Norint pagaminti tokią meksikietiško aštrumo bombą, reikės pasirūpinti pačiais aštriausiais ingredientais. Pradėti reikia jau nuo dešrelės – ši turėtų būti pagardinta aštriais prieskoniais, gali būti ir kiek parūkyta. Na, o toliau – pagardai: marinuoti agurkėliai, smulkiai kapotas jalapenas, marinuotos aštriosios paprikos arba čili, šiek tiek krienų ir konservuotų svogūnėlių“, – pasakoja „Maximos“ atstovas.

Padažą tokiam dešrainiui A. Poleninas siūlo rinktis pagal asmeninį skonį – kečupą, garstyčias ar salsą, o paskutinis meksikietiško dešrainio akcentas yra ant viršaus gausiai pabarstytas tarkuotas sūris.

Lietuviškas dešrainis

A. Poleninas pasakoja, kad ir lietuviai turi išskirtinumą ruošiant dešrainius, kurie mūsų krašte irgi populiarūs. Gal ir nesame sukūrę nacionalinio lietuviško dešrainio recepto, kuris būtų atpažįstamas pasaulyje, tačiau lietuviai gamina dešrainius, kuriuos „praturtina“ daržo gėrybėmis.

„Tradicinis lietuviškas dešrainis, ko gero, išskiria savo šviežiu ir gaiviu skoniu, mat jam paruošti įprasta naudoti ne konservuotas, bet šviežias daržoves. Į šviesią bandelę „paguldžius“ paskrudintą pienišką ar rūkytą dešrelę, greta jos lietuviai linkę įtaisyti gaivaus agurko griežinėlius, šviežios salotos lapą ir pjaustyto pomidoro. Lietuviški dešrainiai įprastai pagardinami pomidorų padažu“, – pasakoja A. Poleninas.