Niujorko mokslininkai antradienį parodė suakmenėjusius griaučius, kurie, kaip manoma, galėjo priklausyti bendram žmonių, žmoginių beždžionių ir kitų primatų protėviui.

Nedidelis padaras, kuriam buvo suteiktas mokslinis pavadinimas Darwinius masillae, tačiau pramintas Ida, gyveno prieš 47 mln. metų. Šios patelės liekanos neįtikėtinai gerai išsilaikė - trūksta tik apie 5 proc. jos kaulų.

Radinys buvo pristatytas Niujorko Gamtos istorijos muziejuje vykusioje spaudos konferencijoje, o apie jį greitai bus susuktas dokumentinis filmas, kurį rodys televizija "History Channel", BBC ir kiti transliuotojai.

Konferencijos organizatoriai nurodė, kad mokslininkų grupė, vadovaujama fosilijų eksperto iš Norvegijos profesoriaus Jorno Hurumo, dvejus metus tyrinėjo Idos liekanas. Ši fosilija buvo rasta 1983 metais ir pateko į radinio mokslinės vertės nežinančių kolekcininkų rankas.

Į beždžionę panašaus gyvūno liekanos milijonus metų išsilaikė eoceno epochos fosilijų turtingame Meselio karjere, esančiame netoli Vokietijos miesto Frankfurto prie Maino.

Šis padaras turėjo ilgą uodegą, tačiau kai kurios kūno sandaros ypatybės jį taip pat sieja su žmonėmis: Darwinius masillae nykščiai atgręžti prieš kitus pirštus, galūnės palyginti trumpos, o akys nukreiptos į priekį.

"Tai pirmoji grandis su visais žmonėmis - tikroji fosilija, kuris sujungia pasaulio paveldą", - sakoma J.Hurumo pranešime.

Garsus britų gamtininkas ir dokumentinių filmų kūrėjas Davidas Attenborough (Deividas Atenborou) sakė, kad šis "mažas padaras parodys mūsų ryšį su visais kitais žinduoliais".
"Trūkstama vadinta grandis..., jau nebėra trūkstama", - pridūrė jis.