„Didelis elektros sutrikdymas“ greitintuve įvyko penktadienį 5 val. 30 min. vietos (6 val. 30 min. Lietuvos) laiku, nurodė Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) savo kasdieniame pranešime apie milžiniškos laboratorijos, įrengtos giliai po žeme abipus Prancūzijos ir Šveicarijos sienos, veiklą.

Pranešime sakoma, kad tas incidentas įvyko dėl „trumpojo jungimo, sukelto kiaunės“ 66 kilovoltų transformatoriuje. CERN pažymėjo, kad kai kurios greitintuvo elektros jungtys buvo apgadintos.

CERN atstovas Arnaud Marsollier (Arno Marsoljė) sakė Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC, kad remontas truks kelias dienas ir kad šią avariją sukėlęs žvėrelis neišgyveno.

„Ne pati geriausia savaitė LHC!“ – pažymima CERN suvestinėje.

Greitintuve atliekami eksperimentai, kurie turi padėti giliau suprasti Visatos atsiradimą, tyrinėjant elementariąsias daleles, kurios yra medžiagos „statybinės plytos“, taip pat jas valdančias jėgas.

LHC įrengtas 27 km ilgio žiediniame tunelyje, jau padėjo įrodyti, kad egzistuoja Higgso (Higso) bozonai – vadinamosios dieviškosios dalelės, lemiančios masę.

Už šį atradimą buvo paskirta 2013 metų Nobelio fizikos premija, kuri atiteko dviem mokslininkams, teoriškai numačiusiems egzistuojant tokias daleles dar 1964 metas.

Vėliau greitintuvas buvo dvejus metus modernizuojamas, kad taptų beveik dvigubai galingesnis.

LHC priverčia skrieti didžiuliu greičiu, artimu šviesos greičiui, du priešpriešinius dalelių pluoštus, sudarytus iš milijardų protonų.

Galiausiai galingi magnetai nukreipia tuos pluoštus taip, kad jie susidurtų kurioje nors iš keturių laboratorijų, įrengtų ant žiedinio kanalo. Tose laboratorijos įtaisyti daugybė jutiklių registruoja dalelių susidūrimo padarinius.

Galiausiai duomenys apie tas subatomines „nuolaužas“ išanalizuojami, ieškant naujų dalelių ir jėgų.